Spaudos centras
Krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa dalyvavo Briuselyje vykusioje Europos Sąjungos Užsienio reikalų tarybos (gynybos klausimais) susitikime. Jame ES gynybos ministrai aptarė ES gynybos parengties 2030 planą, taip pat diskutavo apie ES karinę paramą Ukrainai. Gynybos ministrų susitikime dalyvavo Ukrainos gynybos ministras Denys Shmyhal ir NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja Radmila Shekerinska.
Susitikimo pradžioje viceministras K. Aleksa pareiškė gilią užuojautą pratybų Lietuvoje metu nuo sužalojimų mirusio kario šeimai, kolegoms ir Belgijos visuomenei bei padėkojo belgams už indėlį į Lietuvos ir viso mūsų regiono saugumą.
K. Aleksa atkreipė ES valstybių narių dėmesį į Baltarusijos keliamas hibridinio pobūdžio grėsmes Lietuvai. „Pastaruoju metu iš Baltarusijos teritorijos leidžiami kontrabandiniai balionai nuolatos pažeidžia Lietuvos oro erdvę keldami grėsmę aviacijos saugumui. Norėdami veiksmingai atremti šį iššūkį, turime plėtoti naujas technologijas, todėl kviečiame visas ES valstybes nares Lietuvoje išbandyti inovatyvius sprendimus. Taip pat raginame Europos Sąjungą parodyti solidarumą ir pasmerkti Baltarusijos vykdomas kenkėjiškas veiklas“ , – kalbėjo K. Aleksa. Viceministras taip pat pabrėžė, kad augantis hibridinių incidentų skaičius rodo būtinybę plėsti sankcijas Baltarusijos režimui.
Diskusijos metu viceministras pristatė Lietuvos planus stiprinti nacionalinius kontrmobilumo ir oro gynybos pajėgumus, skirtus užkardyti dronų ir kitų skraidančių objektų keliamas grėsmes. „Kitąmet Lietuvos biudžetas gynybai viršys 5 proc. nuo BVP, tačiau vieni ginti sienos negalime – mums reikia didesnio Europos Sąjungos įsitraukimo. Pagrindinės iniciatyvos „Rytų flango sargyba“ ir „Europos dronų gynybos iniciatyva“ turi būti nedelsiant įgyvendinamos”, – teigė viceministras.
Susitikimo metu daug dėmesio buvo skirta karinės paramos Ukrainai klausimams. Viceministras pabrėžė būtinybę didinti karinę paramą Ukrainai, stiprinti ES šalių bendradarbiavimą su Ukrainos gynybos pramone ir įtraukti Ukrainą į SAFE ir EDIP mechanizmus. Jis taip pat akcentavo Ukrainos narystės ES iki 2030 m. ir įšaldytu rusijos turtu paremtos reparacijų paskolos Ukrainai svarbą. Ši parama turi būti skirta prioritetiniams Ukrainos reikmėms.