„Energetinis saugumas Vidurio ir Rytų Europoje. Kartu - saugumo ir klimato labui" - tai naujas renginys Europos energetikos žemėlapyje. Lapkričio 28 ir 29 d. Varšuvoje daugiau kaip 100 sprendimų priėmėjų, diplomatų, ekspertų bei šia sritimi besidominčių žurnalistų iš Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Čekijos, Ukrainos, Rumunijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir JAV drauge diskutuos apie regiono ateitį ir energetinį saugumą.“
Renginio organizatoriai: „Centrum Analiz Klubu Jagiellońskiego“, „Conservative Environment Network“ iš Jungtinės Karalystės ir fondas „Polska z Natury“ sukūrė naują platformą, skirtą dalijimuisi patirtimi ir bendrų receptų regiono energetikos ateičiai kūrimui.
Frances Burwell, „Atlantic Council“ pasižymėjusi narė, taip apibūdina konferencijos tikslą - Šiuo kritiniu metu, mums pasitinkant antrąją žiemą po neišprovokuotos Rusijos invazijos į Ukrainą, Europa, įskaitant Vidurio Europą, turi imtis realių žingsnių pakeisti savo energijos šaltinių derinį ir infrastruktūrą. Kaip matyti iš šios konferencijos, Vidurio Europa turi bendradarbiauti, atsisakydama bet kokių Rusijos energijos šaltinių, ir kartu intensyviai siekti žaliojo perėjimo. Likus savaitei iki COP28, ši konferencija yra svarbi proga pademonstruoti, jog Vidurio Europa gali tapti lydere šioje srityje.
- Tai, kas anksčiau buvo aplinkos apsaugos klausimas, dabar tapo ir mūsų nacionalinio saugumo klausimu. Pavojingas Rusijos manipuliavimas iškastinio kuro rinkomis sukėlė grėsmę Europos saugumui ir milijonams žmonių išaugino išlaidas už energiją. Didindama atsinaujinančiųjų ir branduolinės energijos šaltinių naudojimą, Europa gali užsitikrinti, jog daugiau niekada nebus pažeidžiama šių grėsmių akivaizdoje, ir apsaugoti planetą, kartu sustiprindama mūsų atsparumą. Jungtinė Karalystė ir jos Vidurio bei Rytų Europos sąjungininkės Rusijos agresijos akivaizdoje laikėsi išvien. „The Conservative Environment Network“ dalijasi su savo Vidurio ir Rytų Europos partneriais britų konservatorių požiūriu į iššūkius ir galimybes siekiant mūsų energetinio saugumo ir klimato tikslų. - renginio idėją komentuoja Johnas Flesheris, „Conservative Environment Network“ direktoriaus pavaduotojas.
Branduolinės energetikos vystymas - tai dar viena sritis, kurioje kaimynai gali bendradarbiauti. Čia išsiskiria Lietuva, turinti savą ilgametę patirtį šiuo klausimu. Lenkija, savo ruožtu, planuoja savo sistemą didžiąja dalimi grįsti branduoline energetika. Konferencijos metu abiejų šalių atstovai aptars šio energijos šaltinio naudojimo patirtį, privalumus ir riziką.
Vidurio ir Rytų Europos regioną dar labiau sieja Europos Žaliojo susitarimo (vadin. Green Deal) įgyvendinimo iššūkis. AEI plėtra suteikia vilties sukurti ekologiškesnę ir grėsmėms atsparesnę, nes paskirstytą, energetikos sistemą. O papildyta branduoline energetika ji galės visiškai patenkinti poreikius. Tačiau tai bus itin brangus procesas. Kaip pastebi buvęs Estijos ministras pirmininkas Juhanas Partsas, - Mums reikia geriau subalansuoti elektros energijos dilemą. Pastarieji metai parodė, kad konkurencingumas mažėja - dėl trigubai išaugusių ir labai nepastovių energijos kainų. Antra, vėjo ir saulės energetika neužtikrina tiekimo saugumo, nes yra nepakankami pastovi, todėl didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas investicijoms į patikimus šaltinius.
- Europos Žaliasis susitarimas yra ypač didelis iššūkis Vidurio Europai. Nepaisant dinamiško augimo, tai vis dar tebėra skurdesnis regionas, kurio gyventojų pajamos yra mažesnės ir kuriame kol kas nėra daug stambių aukštųjų technologijų įmonių, kurios turėtų potencialą vadovauti perėjimui prie žaliosios ekonomikos. Todėl Žaliasis susitarimas yra didžiulis iššūkis, o kai kas jame įžiūri galimą grėsmę viso regiono ekonominio konkurencingumo išsaugojimui. Dar daugiau, karas Ukrainoje nesumažino Europos Žaliojo susitarimo krypties svarbos, tačiau kartu padidino iššūkius energetinio saugumo srityje, dar labiau komplikuodamas sprendimų priėmėjų padėtį. Todėl regiono bendradarbiavimas siekiant suderinti pozicijas energetikos ir klimato politikos srityje šiandien yra reikalingas kaip niekada anksčiau, - priduria Pawełas Musiałekas, „Klub Jagielloński“pirmininkas ir vienas iš renginio organizatorių.
Konferencijos dalyvių diskusijų metu netrūks pasikeitimo įžvalgoms apie kovą su „energetiniu skurdu“. Ši tema yra itin artima renginio organizatoriams. Neseniai jie paskelbė ataskaitą „Brangu, ir dar brangs? Ekonomiškai efektyvi valstybė - atsakas energetiniam skurdui“. Ataskaitą lydintys tyrimai rodo, kad vien Lenkijoje su šiuo reiškiniu susiduria 10-20 proc. gyventojų, o 76 proc. respondentų prisipažino praėjusį šildymo sezoną taupę energiją. Tai dar kartą patvirtina tezę, kad energetikos transformacija, jei norima, kad ji būtų sėkminga, turi būti teisinga. Labiausiai pažeidžiami asmenys neturi patirti išlaidų, viršijančių jų galimybes. Daugeliui Europos valstybių, ne tik priklausančių mūsų regionui, tenkantis iššūkis yra sukurti veiksmingas viešąsias politikas, padėsiančias sumažinti šią problemą. Kadangi nuo jų įgyvendinimo labai priklausys, ar reikšminga dalis gyventojų pritars žaliajai transformacijai.
Ši konferencija taip pat yra proga sustiprinti Europos kompetencijos centrų bendradarbiavimą. Susitikimų metu pirmaujančios regiono organizacijos aptars glaudesnį bendradarbiavimą: „Atlantic Council“ (AC), „Conservative Environment Network“ (CEN), „Energy and Climate Policy and Innovation Council“ (EPICO), „Klub Jagielloński“ (KJ), „Nowa Konfederacja“ (NK), „Warsaw Enterprise Institute“ (WEI),„Laudato si Movement“ (LSM).
Daugiau informacijos - adresu: