Viena pavėluota ataskaita – metai papildomų pareigų viešuosiuose pirkimuose

Bendrovės, kurių finansiniai metai sutampa su kalendoriniais, metinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui turėjo pateikti iki gegužės 31-osios. Šį terminą dauguma įmonių vadovų ir finansų specialistų puikiai žino. Tačiau, kaip pastebi advokatų kontoros COBALT vyresnioji teisininkė Eglė Kaminskienė, ne visi žino, kad net ir trumpas vėlavimas įvykdyti šią pareigą gali tapti kliūtimi dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

Viešųjų pirkimų įstatymas numato aiškią taisyklę: tiekėjas šalinamas iš pirkimo procedūros, jei yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, keliantį abejonių dėl jo sąžiningumo. Laiku nepateiktos metinės finansinės ataskaitos laikomos būtent tokiu pažeidimu ir šis pašalinimo pagrindas galioja vienerius metus nuo pažeidimo padarymo dienos.

Viena diena vėlavimo – metai papildomų pareigų

Ką tai reiškia konkrečiai? Anot E. Kaminskienės, jeigu bendrovė (tiekėjas) finansinių ataskaitų rinkinį už 2025 m. Registrų centrui pateikė bent viena diena vėliau nei 2026 m. gegužės 31-ąją, ji formaliai turi pašalinimo iš viešojo pirkimo pagrindą.

Jeigu finansinės ataskaitos pateiktos laiku – problemų nėra. Tačiau pavėlavus, kiekvieną kartą artimiausius vienerius metus dalyvaujant viešajame pirkime privalu Europos bendrojo viešųjų pirkimų dokumento (EBVPD) formoje nurodyti, kad esama pašalinimo pagrindo, o taip pat kartu su pasiūlymu pateikti vadinamuosius apsivalymo (angl. self-cleaning) dokumentus.

„Ir tai dar ne viskas. Jei tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, EBVPD formoje nurodo, kad pašalinimo pagrindų neturi, nors iš tikrųjų jie egzistuoja, jis rizikuoja būti įtrauktas į vadinamąjį „melagių“ sąrašą“, – pažymi teisininkė. Įrašymas į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą yra savarankiškas tiekėjo pašalinimo iš pirkimų pagrindas, kuris galioja vienerius metus nuo įrašymo dienos.

Blogiausia – slėpti pažeidimą

Apsivalymo dokumentuose privalu paaiškinti vėlavimo priežastis ir nurodyti konkrečias priemones, kurių imtasi, kad toks pažeidimas nepasikartotų.

„Kitaip tariant, bendrovės užduotis yra įrodyti, kad konkretus pažeidimas nelemia tiekėjo nesąžiningumo ir nesudaro pagrindo šalinti bendrovę iš konkretaus pirkimo“, – sako E. Kaminskienė.

Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad perkančiosios organizacijos sprendimas pašalinti tiekėją turi būti pagrįstas objektyviais faktais ar tam tiekėjui būdingu elgesiu, galinčiu kelti realių abejonių dėl jo sąžiningumo. Vien formalus pažeidimas, neturintis įtakos tiekėjo patikimumui, pasak COBALT teisininkės, negali būti proporcingu pagrindu taikyti griežčiausią poveikio priemonę – pašalinimą iš pirkimo.

Perkančioji organizacija kiekvienu konkrečiu atveju vertina, ar tiekėjo nurodytos vėlavimo priežastys nėra susijusios su tiekėjo nesąžiningais ketinimais pirkime ir ar priemonės, kurių tiekėjas ėmėsi, yra pakankamos pažeidimui ateityje išvengti. Jei bendrovė su perkančiosios organizacijos sprendimu nesutinka, gali skųsti Viešųjų pirkimų įstatyme numatytais terminais.

„Taigi, pavėlavimas pateikti ataskaitas yra klaida, kurią galima ištaisyti. Jos slėpimas pirkime – klaida, kuri gali kainuoti kur kas brangiau“, – apibendrina E. Kaminskienė.

Trumpa atmintinė:

Jeigu bendrovė finansinių ataskaitų rinkinį Registrų centrui pateikė vėliau nei 2026 m. gegužės 31 d., artimiausius vienerius metus kiekviename pirkime privalu:

·       EBVPD formoje pažymėti, kad turite pašalinimo pagrindą.

·       Kartu su pasiūlymu pateikti apsivalymo dokumentus.