Spaudos centras
Spaudos centras
„Šią vasarą ketinu sukurti tornadą primenančią kinetinę skulptūrą, simbolizuojančią pražūtingus pokyčius, grasinančius sunaikinti tai, ką mylime“, – apie savo planus įgyvendinti pirmąjį aplinkosaugos įkvėptą kūrinį ir iššūkius pasakoja viena šių metų Vilniaus šviesų festivalio žvaigždžių, žymus britų šviesos menininkas ir inovatorius Paul‘as Friedlander‘is, kurio darbai jau kelis dešimtmečius keri šviesos meno gerbėjus visame pasaulyje.
Sausio 24–26 dienomis Energetikos ir technikos muziejuje Vilniuje Paul‘as Friedlander‘is, kūryboje derinantis mokslą, meną ir technologijas, pristatys savo garsias kinetines šviesos skulptūras – tarp tikroviškumo ir magijos balansuojantį chromatinių bangų spektaklį, instaliaciją „Hand of the Galaxy“.
P. Friedlander‘io banguojančios skulptūros gimsta baltoje šviesoje greitai sukant ištemptą virvę. Vibruojanti styga tampa nematoma, bet nuo jos atsispindinti šviesa – matoma. Spalvos keičiasi ir sukasi, sudarydamos dvigubas spirales. Šviesa šoka ir virpa, kurdama spalvų spektrus, kurie mokslą paverčia menu.
Spalvų spektras, kuriamas naudojant specialius šviesos šaltinius ir besisukančias, nuolat kintančias erdvines formas yra pagrindinis menininko kūrybos akcentas. Dinamiškos skulptūros, atrodančios tarsi kvėpuojanti šviesa, ne tik prikausto žvilgsnį ir intriguoja, bet ir kviečia apmąstyti šviesos esmę, giliau žvelgti į visatos prigimtį.
Dviejų vaikų tėvas ir penkių anūkų senelis šviesos menininkas Paul‘as Friedlander‘is – unikali asmenybė. Jaunystėje pirmiausia įgijęs fiziko ir matematiko išsilavinimą, o vėliau ir vaizduojamojo meno specialybę, kurį laiką dirbo teatre šviesos dizaineriu ir scenografu, specializavosi avangardinėje muzikoje, bet pastaruosius kelis dešimtmečius, niekada nepraradęs meilės mokslui, jis aistringai kuria kinetinį meną.
Įspūdingos jo šviesos skulptūros paremtos matematikos ir fizikos principais, tokiais kaip chaoso teorija, bangų dinamika ir kvantinė mechanika, tačiau kūriniai neatrodo akademiški – jie traukia emociniu ir estetiniu lygmeniu.
„Mano kūryba – tai būdas parodyti pasauliui, kokia paslaptinga ir magiška yra šviesa. Noriu, kad žmonės pajustų ją kaip gyvą būtybę,“ – sako Paul‘as Friedlander‘is.
Nenuilstamas nuolat eksperimentuojančio ir drąsiai komforto ribas peržengiančio P. Friedlander'io smalsumas ir troškimas tyrinėti bei suprasti pasaulio paslaptis tiesiog įkvepia. Menininko spalvinga biografija atskleidžia didžiulės meninės vaizduotės ir techninio išradingumo šaknis.
Ankstyviausias jo prisiminimas iš vaikystės – pirmojo dirbtinio žemės palydovo paleidimas, apie kurį sužinojo iš televizijos naujienų. Paul‘as Friedlander‘is – kosmoso amžiaus vaikas, svajotojas, žavėjęsis kosmosu taip, kad laiką leisdavęs kurdamas erdvėlaivius ir troškęs keliauti vienumoje tyrinėti visatos.
„Man pasisekė – mylintys tėvai priėmė mano keistenybes, tokias kaip reikalavimą neišmesti sulūžusių žaislų ir kitų daiktų, nes juos naudojau savo žaidimuose. Buvau instinktyvus konstruktyvistas ir perdirbėjas“, – pasakoja P. Friedlander‘is, kurį jo menininkė mama ir tėtis, Kembridžo universiteto matematikas, nuolat skatino lankyti parodas ir lavinti savo pomėgius.
Apsilankymas Londono Hayward galerijoje 1970 m. vykusioje kinetikos parodoje jaunuoliui paliko gyvenimą keičiantį įspūdį. Labiausiai jį sužavėjo kibernetinių menininkų Nicolas Schöffer (1912) ir Wen-Ying Tsai (1928) darbai. Nemažą įtaką P. Friedlander‘iui padarė ir jo asmeninis mokytojas fizikas ir kvantinės mechanikos ekspertas seras Anthony Leggett‘as, kuris vėliau gavo Nobelio premiją už darbą su superskysčiais.
Visa galva ir širdimi į kinetinį meną nėręs, mokslo įkvėptas menininkas iš pradžių kantriai eksperimentavo su mažomis skulptūromis, kurios, bėgant metams, techniškai tobulinant dizainą, didėjo – nuo darbalaukio dydžio iki monumentalių, daugiau nei 10 metrų aukščio kūrinių. Kūrybinių procesų metu 1983 m. jis padarė svarbų atradimą apie chaotiškas besisukančios stygos savybes ir išrado chromastrobinę šviesą, kuri keičia spalvą greičiau, nei mato akis.
Nuo 1998 metų P. Friedlander‘is savo unikalias šviesos skulptūras demonstruoja visame pasaulyje įvairiuose meno bei mokslo muziejuose ir festivaliuose, bei yra kviečiamas skaityti paskaitas, dažniausiai apie savo kūrinius ir išradimus.
Pirmoji didelės apimties instaliacijos „Hand of the Galaxy“, kurią išvysti turėsime galimybę Vilniuje, versija buvo parodyta 2014 m. šviesos festivalyje „Lumina“ Kaskaise, Portugalijoje. Per pastarąjį dešimtmetį gerokai patobulintas, dar ryškesnis ir įdomesnis kūrinys buvo eksponuojamas daugiau nei 20 šalių: Portugalijoje, Bahreine, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Švedijoje, Šiaurės Makedonijoje, Estijoje, Prancūzijoje ir kt. 2024 m. lapkritį instaliacija papuošė Astronomijos atradimų centro atidarymą Lovelio observatorijoje Arizonoje (JAV). Taip pat Santa Fė institute (SFI) Naujojoje Meksikoje (JAV) menininkas dalyvavo tarpdisciplininiame, įvairius savo srities ekspertus: fizikus, matematikus, neurologus, menininkus ir meno istorikus subūrusiame susitikime, kuriame buvo nagrinėjamas ilgalaikis iššūkis, toks pat senas kaip pats menas – judėjimo ir laiko tėkmės atvaizdavimas statinėje terpėje.
P. Friedlander‘is, kuriam nuo mažens patiko eiti nenumintais takais ir, kaip jis sako, „kelti bangas“, mano, kad mes turėtume nuolat plėsti savo suvokimą apie tai, kas yra menas, nes, pasak jo, kai kurie geriausi meno kūriniai yra ant nesąmonės ribos. Menininkas taip pat tiki, kad menas ir mokslas gali tarnauti vienas kitam ir sukurti naujas žinių bei įkvėpimo formas.
Paklaustas, kas jam yra laimė, menininkas atsako: „Toliau daryti tai, ką darau, kurti meną ir rasti naujų iššūkių, kuriuos reikia įveikti“.
Miesto gimtadieniui skirtas Vilniaus šviesų festivalis – tai galimybė išvysti tarptautinius šviesos meno darbus, o Paul‘o Friedlander‘io šedevrai, kurie yra ne tik grožis akims, bet ir mąstymą provokuojantis dialogas su žiūrovais, neabejotinai sausio 24–26 d. taps viena ryškiausių festivalio patirčių.
Nuotraukos – iš menininko archyvo.