Spaudos centras
Spaudos centras
Lietuvos mokslininkų komanda iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Vilniaus universiteto, bendradarbiaudama su tyrėjais iš Vengrijos, Gibraltaro, Australijos universitetų bei Skaitmeninės etikos centru, atliko vienus pirmųjų tyrimų pasaulyje, vertinančius, kiek interneto naudojimas trikdo kasdienį funkcionavimą.
„Diagnozuojant psichikos sveikatos sutrikimus, labai svarbu įvertinti, kiek asmens kasdienis gyvenimas – darbas, bendravimas su kitais, rūpinimasis savimi – yra paveikti tam tikrų simptomų ar probleminio elgesio. Šis kasdienės veiklos sutrikdymo kriterijus yra vienas iš svarbiausių, atskiriant asmens intensyvų, bet dar nekenkiantį interneto naudojimą nuo probleminio elgesio, kuriam suvaldyti jau būtina intervencija“, – sakė tyrimo bendraautorė profesorė dr. Vesta Steiblienė.
Du tyrimai – vienas prieš prasidedant pandemijai, kitas – jai jau įsibėgėjus, – apžvelgti ir neseniai pasirodžiusioje mokslinėje publikacijoje.
Vienas klausimas – skirtingi atsakymai
„Įdomu tai, kad priešpandeminiu laikotarpiu į klausimą „Ar interneto naudojimas reikšmingai sutrikdė jūsų įprastą kasdienę veiklą ir (ar) santykius su aplinkiniais?“ teigiamai atsakė apie 14,3 proc. studentų, o kai dėl pandemijos išaugo mokymosi nuotoliu apimtys ir bendrai interneto naudojimas, į tą patį klausimą teigiamai atsakė jau 18,3 proc. apklaustųjų,“ – pastebėjo viena tyrimo mokslininkių dr. Vilma Jakienė.
Tas pats klausimas panaudotas testui. Remdamiesi tyrimo rezultatais, LSMU mokslininkai sukūrė vieno klausimo testą „Q-single“, tikėdamiesi, kad šis klausimas gali būti patikimu įrankiu galimam probleminio interneto naudojimo (PIN) nebuvimui įvertinti, jei nėra sunkumų kasdienėje veikloje.
Atsakymas „taip“ – svarbus signalas
Nors terminas „funkcinis sutrikimas“ dažniausiai vartojamas apibūdinti asmens sunkumus socialiniame ar profesiniame gyvenime, jis taip pat gali būti vienas pagrindinių kriterijų, padedančių atpažinti PIN.
Vertinant LSMU mokslininkų grupės suformuluoto klausimo diagnostinį patikimumą, nustatyta, kad jis pasižymi itin aukšta neigiama prognostine verte – tai yra, jei asmuo atsako „ne“, labai tikėtina, kad PIN požymių nėra. Nors atsakymas „taip” į šį klausimą reikšmingai siejosi su depresijos ir nerimo simptomais, jo teigiama prognostinė vertė buvo gana nedidelė.
Tai reiškia, kad vien teigiamas atsakymas nepatvirtina, kad asmuo internetą naudoja problemiškai – bet tai signalas, kad reikia išsamesnio pokalbio, siekiant tiksliau įvertinti situaciją ir geriau suprasti, kokios pagalbos gali prireikti susiduriant su sunkumais skaitmeninėje aplinkoje.
Dėl dažnai pasitaikančio probleminio interneto naudojimo ir kitų psichikos sveikatos sutrikimų – ypač nerimo bei depresijos – sąveikos, vertinant PIN būtina papildomai įvertinti ir jo įtaką asmens kasdieniam gyvenimui, darbui, bendravimui, gebėjimui pasirūpinti savimi.
Tai ypač aktualu augant interneto naudotojų skaičiui ir dažnėjant psichologinėms problemoms, susijusioms su skaitmenine priklausomybe.
Kodėl svarbu laiku atpažinti probleminį interneto naudojimą?
Interneto naudojimas ir jo poveikis psichologinei savijautai tampa vis aktualesne problema. Mokslininkai jau anksčiau pastebėjo, kad PIN yra susijęs su padidėjusiais depresijos ir nerimo simptomais, prastesniais pažinimo funkcijų rodikliais ar net savižudybes rizika.
Tyrimą atliko mokslininkų komanda: Vilma Jakienė, Orsolya Király, Zsolt Demetrovics, Aurelija Podlipskytė, Aušra Saudargiene, Roma Jusienė, Eglė Milašauskienė, Julija Gečaitė-Stončienė, Evelina Palaityte-Urbonė, vadovai – Julius Burkauskas ir Vesta Steiblienė.
Šio tyrimo svarbą rodo ir tai, kad jis buvo išspausdintas autoritetingame tarptautiniame mokslo žurnale „Journal of Behavioral Addictions”, patenkančiame į aukščiausią – Q1 – reitingo kategoriją. Tokie leidiniai publikuoja tik kruopščiai recenzuotus, aukščiausius kokybės standartus atitinkančius tyrimus. Tyrimas: https://akjournals.com/view/journals/2006/aop/article-10.1556-2006.2025.00029/article-10.1556-2006.2025.00029.xml