Vienišumo problemos aspirinu neišspręs
Valstybės kontrolės audito duomenimis, per pastaruosius metus vieniši bent kartais jautėsi 34,5 proc. 60 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų, tačiau 87 proc. jų pagalbos neieškojo, o valstybė vis dar neturi aiškaus plano, kaip šią problemą spręsti. Prieš dešimtmetį „Sidabrinę liniją“ vienišiems senjorams įkūręs M.Čiuželio labdaros ir paramos fondo vadovas Marius Čiuželis įspėja, kad pavienėmis priemonėmis šios problemos neišspręsi: „Vienišumas – ne gripas, aspirino ar karštos arbatos prieš miegą nepakaks.“
Strategija vėluoja
„Dabartinė valdžia demonstruoja absoliutų nesusivokimą“, – taip valstybės požiūrį į senjorų vienatvės problemą vertina M.Čiuželis.
Strategijos, anot fondo vadovo, trūko visą dešimtmetį: „Mes dažnai sulaukiame mums skambinančių senjorų replikų apie valdžios veidmainiškumą, problemos sprendimų imitaciją. Per savo veiklos metus matėme daug besikeičiančių ministrų, tačiau nuolat pasigedome aiškios strategijos. Pandemija „pravėrė“ akis, kai per karantinus visi pagaliau suvokė problemos mastą ir jo daromą žalą žmonių sveikatai – ministerijoje atsirado konkrečios finansavimo priemonės, kurių tol nebuvo. Bet netgi ir tai problemos nesprendžia ilguoju laikotarpiu.“
Šių metų kovą Valstybės kontrolė paskelbė auditą, kuriame vertino, kaip valstybė skatina aktyvų senėjimą. Auditoriai nustatė, kad nė viename valstybės strateginiame dokumente vienišumas neįvardytas kaip socialinė problema, o Lietuvoje nėra nei jo rodiklio, nei kriterijų, pagal kuriuos būtų galima atpažinti vienišus senjorus.
„Kai nežinai, kur plaukti, joks uostas nepalankus. Pirmiausia reikia pripažinti problemos mastą, rasti ryžto ir politinės valios šią problemą spręsti, skirti tam pakankamai lėšų, kad būtų galima pasiekti kuo daugiau žmonių, sukurti poveikio matavimo sistemą. Tam reikia ilgalaikio, vieną politinę kadenciją viršijančio pasiryžimo“, – komentuoja įkūręs M.Čiuželio labdaros ir paramos fondo vadovas Marius Čiuželis.
Auditorių duomenimis, 2022-2024 m. vienišumui mažinti valstybė tikslingai finansavo tik pagalbą telefonu, o vienišumo mažinimo programą Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žada parengti iki 2027 m. pabaigos.
Jaučiasi vieniši, bet tyli
Pernai vasarą Valstybės kontrolės užsakymu apklausus tūkstantį 60 metų ir vyresnių žmonių, iš bent kartais besijaučiančių vienišų pagalbos kreipėsi tik 13,3 proc. Beveik trečdalis apie tokią galimybę nebuvo net pagalvoję, 26,7 proc. žinojo, kur kreiptis, bet to nedarė, o penktadalis, nors ir jautėsi vieniši, tvirtino, kad pagalbos jiems nereikia.
„Vyresniesiems itin sunku pripažinti vienišumą kaip problemą, – pastebi M.Čiuželis. – Vyresnioji karta vis dar dažnai gyvena sovietinėse stigmose, kad psichologas „tik kvailiams“, kad fizinės sveikatos bėdas reikia gydyti, o emocinės sveikatos negalavimus „gydo“ senoviškai – kas buteliu, kas savanorišku pasitraukimu iš gyvenimo. Ši didelius ir sunkius išgyvenimus patyrusi karta išmoko susitelkti į save ir neieškoti pagalbos, todėl jiems sunku patikėti nemokamomis paslaugomis jiems ir dėl jų. Neigimas – pirmasis signalas. Vyresnio amžiaus žmonės, vengdami apkrauti savo šeimą ir artimuosius rūpesčiais, jausdamiesi neužtikrinti dėl savo vaidmens visuomenėje, sunkiai pripažįsta, jog yra vieniši.“
Jam pritaria ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Psichikos sveikatos programos ir senjorų emocinei gerovei stiprinti skirtos savanorystės „Šilti apsilankymai“ vadovė Rasa Stankevičienė. „Priimti savanorio draugiją vis dar ne visiems savaime suprantama. Nors per pastaruosius dešimt metų požiūris pasikeitė, savanorystė kartais vis dar siejama su labdara. O mūsų senjorai nenori jaustis labdaros gavėjais. Todėl svarbu kalbėti apie tai, kad norėti bendravimo, dėmesio ir draugijos yra natūralu, o kreiptis pagalbos nėra gėda“, – sako ji.
„Pastebime, kad daugiau senjorų skambučių sulaukiame po pokalbių per radiją ar televiziją. Kai papasakojame, kaip vyksta apsilankymai, ką savanoriai veikia kartu su senjorais, žmonėms tampa drąsiau kreiptis. Tai, kas pažįstama ir aišku, kelia mažiau nerimo“, – priduria R.Stankevičienė.
Atsiliepia sveikatai
Valstybės kontrolės auditoriai, remdamiesi tarptautiniais tyrimais, pažymi, kad vieniši žmonės dažniau serga, patiria daugiau psichikos sveikatos sutrikimų ir miršta anksčiau, be to, jiems sunkiau išlikti ekonomiškai aktyviems, o valstybei auga sveikatos priežiūros išlaidos.
„Lietuvoje visuomenė sensta sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje ir jau 2030 m. kas trečias šalies gyventojas bus vyresnis nei 60 metų. Gyvenimo saulėlydis, deja, dažnai yra lydimas artimo žmogaus ir socialinių ryšių praradimo, išgyvenamų vienatvės ir atskirties nuo „normalaus gyvenimo“ jausmų, įvairių sveikatos sutrikimų, skurdžios materialinės padėties. Statistikos departamento duomenimis, kone pusė žmonių, sulaukusių 65 metų ir vyresnio amžiaus, gyvena vieniši. Tai daro neigiamą poveikį šių žmonių gyvenimo kokybei bei, kaip rodo tyrimai, skatina depresiją, kognityvinių funkcijų silpnėjimą ir demencijos vystymąsi. Vyresnio amžiaus žmonių, kurie yra vieniši, šansai susirgti Alzheimerio liga yra dvigubai didesni. Vienišumas susijęs ir su fizinio kūno ligomis: aukštu kortizolio kiekiu kraujyje, susilpnėjusiu imunitetu virusams, padidėjusia širdies ligų tikimybe. Silpnų socialinių ryšių poveikis prilygsta sveikatos rizikai, kurią sukelia 15 cigarečių per dieną ar nesaikingas alkoholio vartojimas, ir yra pavojingesnis nei nutukimas bei mažas fizinis aktyvumas. Todėl nenuostabu, kad 60 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų savižudybių statistikos rodikliai išlieka šokiruojančiai aukšti ir netgi toliau didėja“, – vardija M.Čiuželis.
Šių metų pradžioje 60 metų ir vyresni sudarė 28,8 proc. šalies gyventojų, tačiau Valstybės kontrolės auditoriai nustatė, kad Lietuvoje niekas sistemiškai netyrė, kaip vienišumas veikia senjorų sveikatą ir valstybės išlaidas.
Ilgisi dėmesio
Kol valstybė rengia programą, „Sidabrinės linijos“ telefonai netyla: kaip pasakoja M.Čiuželis, per mėnesį ji sulaukia apie 2,2-2,4 tūkst. skambučių. Maždaug tris ketvirtadalius jų sudaro draugiški nuolatinių pašnekovų pokalbiai kartą per savaitę, o per dešimtmetį linija padėjo daugiau kaip 8 tūkst. žmonių.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanoriai senjorus lanko namuose. „Dažnai senjorai jaučiasi pavargę nuo rutinos, kur nėra ko laukti. Savanorio apsilankymas tą kasdienybę paįvairina: galima kartu išeiti pasivaikščioti, pasikalbėti prie arbatos puodelio, sužinoti ar išmokti ką nors naujo. Atsiranda susitikimas, kurio laukiama, ir žmogus, su kuriuo galima pasidalyti tuo, kas rūpi. Esame ne kartą girdėję, kad savanorio apsilankymas prilygsta šventei, kai kuriems tai ypač svarbus ir laukiamas dienos įvykis“, – pasakoja R.Stankevičienė.
„Senjorui, ypač neturinčiam artimųjų, savanoris kartais būna vienintelis žmogus, kuris užsuka, išklauso, kartu išgeria arbatos ar tiesiog pabūna tyloje. Svarbus ne tik pats apsilankymas, bet ir žinojimas, kad yra kam paskambinti, su kuo pasitarti dėl kasdienių rūpesčių ar pasidalyti tuo, kas nutiko. Kartais žmogui labiausiai reikia būtent to – jausti, kad kažkam rūpi, kaip jis gyvena“, – sako R.Stankevičienė.
Komentaras
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Modesta Petrauskaitė:
- Auditoriai nustatė, kad nė viename valstybės strateginiame dokumente vienišumas neįvardytas kaip socialinė problema. Ar birželį priimtas Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymas tai pakeis?
- Nors pats įstatymas tiesiogiai vienišumo problemos neišsprendžia, jis sukuria tvirtą politinį ir organizacinį pagrindą sistemingai mažinti vyresnio amžiaus žmonių socialinę atskirtį. Įstatymas įpareigoja savivaldybes koordinuoti vyresnio amžiaus žmonių politiką, todėl aktualių problemų sprendimas nebebus paliktas pavienėms atsitiktinėms iniciatyvoms. Taip pat numatyta stiprinti bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis bei akcentuojama socialinė įtrauktis, skaitmeninių paslaugų prieinamumas ir kultūrinis dalyvavimas.
- Priimant įstatymą buvo sakoma, kad vien jis vienišumo neišspręs. Ar kitų metų biudžete atsiras lėšų šiai problemai spręsti?
- Rengiant kompleksinę vienišumo mažinimo programą bus suplanuoti ir jos įgyvendinimui reikalingi finansiniai ištekliai. Kalbant apie tęstines priemones, ministerija kitų metų biudžete numato toliau skirti 240 000 Eur NVO projektams, kuriais teikiama emocinė psichologinė pagalba telefonu vyresnio amžiaus asmenims.
Valstybės lygmeniu inicijuota ir Kultūros ministerijos koordinuojama, o savivaldybių lygmeniu įgyvendinama iniciatyva „Socialinis receptas“, kurią įgyvendinant organizuojamos kultūros, sveikatingumo, neformaliojo švietimo ar kitos bendruomenėje ir savivaldybėje prieinamos veiklos taip pat svariai prisideda prie vyresnio amžiaus asmenų vienišumo mažinimo.
Autorė: Rasa Kasperavičiūtė-Martusevičienė
