Viešojo valdymo agentūros direktorius A. Palekas: mūsų užduotis – padrąsinti keistis ir keisti

Nuo spalio Viešojo valdymo agentūra (VVA) tapo pavaldi Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Agentūra intensyviai ruošiasi įgyvendinti valstybės tarnybos pokyčius, įsigaliosiančius nuo 2024 m. sausio. Organizaciniai pokyčiai vykdomi ir pačioje VVA. Pasak jos vadovo Artūro Paleko, tai daroma kruopščiai, bet drąsiai, nes viena iš agentūros užduočių – rodyti pavyzdį visiems valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus darbuotojams.

Pasikeitus pavaldumui, VVA atsakomybės sritimi tapo ne tik priskirtų funkcijų įgyvendinimas, bet ir viešojo administravimo, valstybės tarnybos bei žmogiškųjų išteklių valdysenos politikos formavimas.

„Valstybės tarnyba yra tęstinis procesas, vykstantis diena iš dienos, todėl turėti jos politikos formavimo ir įgyvendinimo funkcijas vienose rankose yra itin sveikintinas dalykas. Tokio funkcijų sutelkimo svarbą pabrėžia ir tarptautinės organizacijos, pavyzdžiui, Pasaulio bankas. Dabar esame atsakingi už platesnį  viešąjį sektorių, ne tik valstybės tarnybą“, – teigia A. Palekas.

Pasak jo, pavaldumo pakeitimas, kaip ir viešojo valdymo pokyčiai, yra vykdomi remiantis ir gerąja užsienio valstybių patirtimi. Itin atidžiai buvo nagrinėjami Airijos, Estijos ir Latvijos pavyzdžiai.

„Viešojo valdymo reformos idėjai yra keleri metai, apie ją buvo diskutuojama atsižvelgiant į kitų šalių praktiką ir pasaulinių organizacijų rekomendacijas. Be abejo, kuriant reformos koncepciją, buvo atsižvelgta ir į mūsų šalies specifiką. Tik konsultuodamiesi su visomis suinteresuotomis pusėmis galime rasti organišką, būtent Lietuvai priimtiną variantą“, – sako VVA vadovas.

Dėmesio centre – talentų ugdymas ir vadovų karjeros valdymas

Vienu svarbiausių VVA darbų A. Palekas įvardija viešojo sektoriaus darbuotojų ugdymą, kurio tikslas – teikti efektyvesnes paslaugas žmonėms.

„Visi gyvenantys Lietuvoje naudojasi tam tikromis valstybės paslaugomis. Kokie jų lūkesčiai? Viešasis sektorius turi atitikti kelis svarbius kriterijus: teikti kokybiškas paslaugas, ir daryti tai greitai, o jeigu tai yra mokama paslauga, ji turi būti nebrangi. Apibendrinant, svarbiausias žodis turėtų būti „efektyvumas“. O kaip viešasis sektorius gali būti efektyvesnis? Tik jeigu čia dirbantieji gausins savo žinias ir ugdys atitinkamus įgūdžius, todėl darbuotojų švietimas tampa prioritetu“, – mano A. Palekas.

Kita VVA atiteksianti svarbi užduotis – kompetentingų vadovų pritraukimas ir jų išlaikymas viešajame sektoriuje.

Pasak VVA direktoriaus, agentūroje formuojamas atskiras skyrius, kuris bus atsakingas už vadovų karjeros valdymą: „Anksčiau mes tik vykdėme atrankas. Dabar rūpinsimės vadovų kvalifikacijos kėlimu ir tobulėjimo procesu, stebėsime, kaip jiems sekasi ir ką galima padaryti geriau. Tikimės, kad sudarę konkurencingas sąlygas viešajame sektoriuje, pritrauksime daugiau ambicingų ir talentingų vadovų iš privataus. Tai reiškia, kad profesionalumo bus kur kas daugiau, tačiau taip pat norime dar aukščiau pakelti efektyvumo kartelę.“

Kiekvienas darbuotojas turi savo klientą

Palekas sutinka, kad daug viešojo sektoriaus darbuotojų atliekamų darbų nėra matomi viešai, dėl ko ir sklando patys įvairiausi, nepagrįsti mitai, pavyzdžiui, apie nuolat geriamą kavą.

„Vis dėlto, turėtume vadovautis versle įprastais principais ir suprasti, kad kiekvienas viešojo sektoriaus darbuotojas turi klientą, tačiau ne visi juos dar atrado. Iš esmės, valstybės tarnyboje nėra beprasmio darbo. Jeigu tai nėra išorinis klientas, tuomet yra vidinis – kita įstaiga, institucija ir pan., ir dėl jo reikia stengtis lygiai taip pat, kaip ir dėl išorinio.

Kai atsiranda toks suvokimas, stengiamasi vadovautis geriausiomis klientų aptarnavimo praktikomis, ir tai naudinga tiek gyventojams, tiek ir pačiam viešajam sektoriui. Todėl vienas iš VVA tikslų yra padėti įstaigoms surasti savo klientus“, – mano VVA vadovas.

Administracinių ir viešųjų paslaugų kokybės ir prieinamumo stebėsena taps dar viena VVA atsakomybe. Šiuo metu kartu su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija kuriama viešojo valdymo efektyvumo rodiklių sistema, ją planuojama pristatyti kartu su kito reformos etapo pradžia nuo kitų metų sausio 1 d.

„Kaip vertinti viešąjį sektorių, kaip matuoti rezultatus yra išties sudėtingas klausimas. Reikia pabrėžti, kad reikiamų rodiklių nustatymas, koregavimas ir pasiekimas yra ilgalaikis procesas, kurio rezultatus pamatysime po kelerių metų“, – sako A. Palekas.

Viliamasi įpūsti daugiau drąsos

Siekiant kuo geriau atliepti viešojo sektoriaus reformos lūkesčius, pertvarkoma ir pačios agentūros struktūra. Įstaigoje dirba beveik 60 žmonių, pokyčiai palies beveik visus darbuotojus.

„Agentūros reformai skirta nedaug laiko, todėl dirbame sparčiai, tačiau atidžiai. Daug kalbamės su darbuotojais, kaip pavyks įgyvendinti įstatyme numatytas užduotis ir Vyriausybės programos lūkesčius, kaip efektyviai perskirstyti funkcijas. Vėlgi, vadovaujamės kitose šalyse išbandytais modeliais. Jaučiame, kad mes turime būti lyderiai, surasti optimalius veiklos būdus, pritaikyti veiklos efektyvumo rodiklius sau patiems ir taip parodyti visam viešajam sektoriui pavyzdį“, – pasakoja A. Palekas.

Pasak jo, tam, kad šalies gyventojai kuo greičiau pajustų teigiamus reformos pokyčius, viešajame sektoriuje taip pat reikės daugiau drąsių sprendimų – tikimasi, kad jų padaugės kartu su įgyvendinama reforma, viešojo sektoriaus darbuotojų kompetencijų kėlimu ir patyrusių vadovų pritraukimu.