VIKSVA 2-eji metai: projektas jau atsipirko, kasmet sutaupoma daugiau nei planuota

Dvejus veiklos metus skaičiuojanti valstybės iždo konsoliduoto sąskaitų valdymo sistema (VIKSVA) per metus padeda valstybei sutaupyti apie 3,7 mln. eurų – tai 1,1 mln. eurų daugiau nei buvo vertinta pirminiais skaičiavimais. Taip pat skaičiuojama, kad per metus sutaupyta suma yra didesnė nei pačios sistemos sukūrimo vertė.

„Biudžetinės įstaigos vietoj kelių skirtingų bankų dabar jungiasi prie vienos sistemos – VIKSVOS. Tai mažina įstaigų sąskaitų administravimo naštą ir sąnaudas, mokėjimų pavedimų kaštus, o pervedimai VIKSVA sistemoje tarp jos dalyvių visiškai nieko nekainuoja. Tuo metu valstybė gali panaudoti laikinai laisvas lėšas, jas investuoti bei mažinti trumpalaikio skolinimosi išlaidas“, – pažymi Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktorė Rasa Kavolytė.

Skaičiuojama, kad vien pernai, panaudojus sukauptus laikinai laisvus valstybės piniginius išteklius, buvo sumažinta trumpalaikio skolinimosi suma ir sutaupyta apie 3,7 mln. eurų metinių palūkanų. Pačios sistemos kūrimas kainavo 3,1 mln. eurų, tuo metu skaičiuota, kad kasmet dėl sumažėjusių valstybės skolinimosi apimčių ir sąnaudų, biudžetinių įstaigų mokėjimų pavedimų bei sąskaitų aptarnavimo išlaidų, būtų sutaupoma apie 2,6 mln. eurų.

VIKSVA pradėjo veikti 2023 m. birželio 1 d. Šiuo metuja jau naudojasi didžioji dauguma biudžetinių, viešųjų įstaigų ir fondų. Per pastaruosius metus valstybės ižde atidarytų sąskaitų skaičius išsaugo beveik tūkstančiu ir šiuo metu viršija 2700, o jas valdo 398 įstaigos ir fondai. 2025 m. jie per mėnesį vidutiniškai atlieka apie 250 tūkst. mokėjimų. Skaičiuojama, kad per dvejus metus įvykdyti išeinantys mokėjimai už 27,3 mlrd. eurų (beveik 4,4 mln. mokėjimų), įeinantys – už 19,5 mlrd. eurų (apie 301 tūkst. mokėjimų).

Prie VIKSVA jau prisijungusios beveik visos biudžetinės įstaigos. Kituose etapuose VIKSVA bus plėtojama, apimant įstaigas, turinčias specifinius poreikius bei vykdančias dideles mokėjimų apimtis. Pavyzdžiui, reikšmingą mokėjimų skaičių vykdo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administruojami fondai. Dėl šios priežasties šių fondų lėšas numatoma perkelti paskutiniame etape – 2027 m. Numatoma, kad naująja sistema iš viso naudosis apie 470 šiuo metu veikiančių valstybės biudžetinių, viešųjų įstaigų ir fondų.Galimybę laikyti lėšas valstybės ižde turi ir savivaldybės bei aukštosios mokyklos, tačiau tai nėra prievolė.

Visos prie VIKSVA prisijungusios įstaigos turi galimybę atsidaryti atsiskaitomąsias sąskaitas, kurios naudojamos mokėjimams vykdyti, inicijuoti paprastus SEPA arba momentinius mokėjimus (atsiskaitymas su tiekėjais, darbuotojais ir kitais lėšų gavėjais realiu laiku).

Taip pat įdiegtos papildomos integracijos, leidžiančios vykdyti Target2 mokėjimus (Target2 – realaus laiko atsiskaitymų eurais sistema), o naudojantis integraciniu „gateway“ kanalu ypač daug mokėjimo pavedimų atliekančioms įstaigoms siūlomas paprastesnis duomenų apsikeitimas tarp VIKSVA bei jų apskaitos sistemų, t.y. neprisijungdamos prie elektroninės bankininkystės įstaigos gali pateikti mokėjimo nurodymų informaciją bei gauti informaciją apie mokėjimo nurodymų įvykdymą.

Papildoma informacija:

• Nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki 2023 m. gruodžio mėn. Finansų ministerijos Valstybės iždo departamentas įgyvendino iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą „Valstybės iždo konsoliduoto sąskaitų valdymo sistemos sukūrimas“, kurio vertė 3,1 mln. eurų (iš jų 2,178 mln. eurų panaudota sistemos diegimui);
• Vieningos iždo sąskaitos (angl. Single treasury account) principas yra vienas plačiausiai taikomų viešųjų finansų valdymo srityje pažengusių valstybių būdų didinti valstybės piniginių išteklių valdymo efektyvumą – konsoliduoti valstybės lėšų surinkimą ir disponavimą vieningoje sistemoje;
• Šį principą taiko beveik visos labiausiai pažengusios pasaulyje viešųjų finansų valdyme Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybės narės.
• Siekiant perimti gerąsias praktikas bei pritaikyti jas valstybės piniginių išteklių valdymui, Lietuvoje buvo analizuojami Europos Sąjungos šalių, tokių kaip Prancūzijos, Švedijos iždo valdymo pavyzdžiai.