Nuoširdžiai užjaučiame mūsų ligoninės buvusios darbuotojos G. V. artimuosius bei kolegas dėl netekties ir apgailestaujame, kad viešojoje erdvėje pasirodė informacijos, neatitinkančios tikrovės, ir kad netektis tapo viešų diskusijų objektu. Pabrėžiame, jog visi skundai dėl galimo mobingo ir priekabiavimo Ligoninėje nagrinėjami nustatyta tvarka – įstaigoje veikia Smurto ir priekabiavimo atvejų nagrinėjimo komisija, kurios išvadomis vadovaujamasi, taip pat paskirtas atsakingas asmuo, į kurį gali kreiptis darbuotojai, pastebėję ar patyrę smurto ar priekabiavimo apraiškas darbo aplinkoje. Kiekvienas gautas signalas yra ištiriamas, o rekomendacijos – įgyvendinamos.
Ligoninė, kaip ir dauguma šalies gydymo įstaigų, be abejo, neišvengia kasdieninės veiklos iššūkių – tiek personalo pritraukimo, tiek organizacinių procesų tobulinimo srityse. Tai natūrali sveikatos sistemos realybė, su kuria Ligoninė dirba nuosekliai ir atsakingai. Į kiekvieną situaciją reaguojame atsakingai, ieškome sprendimų, kad būtų užtikrintas sklandus darbas ir kokybiška pacientų priežiūra. Ligoninė veikia stabiliai, ligoninės komanda išlieka vieninga ir orientuota į rezultatą.
2023 m. pradžioje, po laimėto konkurso įstaigai vadovauti pradėjus direktorei Aušrai Bilotienei-Motiejūnienei, rasta situacija buvo sudėtinga – teikta tik 68 proc. turimų suteikti paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. 2022 m. pabaigoje ankstesnės vadovybės sprendimu darbo užmokestis buvo padidintas 12 proc., kai valstybės patvirtinti paslaugų įkainiai augo tik 8 proc., kas sukėlė finansinę įtampą įstaigoje. Naujoji vadovybė ir kolektyvas ėmėsi uždavinio subalansuoti biudžetą ir atkurti paslaugų apimtį. Per kiek daugiau nei dvejus metus pavyko pasiekti 98 proc. paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, apimties, išplėsti teikiamų paslaugų spektrą ir reikšmingai sumažinti deficitą.
Toks pokytis – iššūkis tiek įstaigos administracijai, tiek visam kolektyvui. Didžiajai daliai padalinių keistis, spartinti veiklos tempą, ieškoti sprendimų sekėsi lengviau, kiti susidūrė su sunkumais. Vienas tokių padalinių – Vaikų ligų klinika.
2025 m. spalio 1 d. gautas Vaikų skubiosios pagalbos, intensyviosios terapijos ir konsultacijų skyriaus dalies darbuotojų, teikiančių reanimacijos ir intensyviosios terapijos paslaugas vaikams, skundas, kuriame išdėstyti pastebėjimai dėl skyriaus vedėjos netinkamo darbo organizavimo skyriuje, infrastruktūros ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygų, pateikti kaltinimai dėl skyriuje vykdomo mobingo. Gavus skundą, suorganizuotas susitikimas su 6-iomis ligoninėje veikiančiomis profesinėmis sąjungomis apsvarstyti skunde nurodytą situaciją. Nei viena profesinė sąjunga apie situaciją nežinojo ir nebuvo gavusi jokio kreipimosi iš skyriaus darbuotojų dėl skunde nurodytų problemų. Administracijos susitikimai su šio skyriaus darbuotojais vyko dar vasarą. Jų metu kalbėta apie darbo organizavimą skyriuje. Atsižvelgus į darbuotojų siūlymus, nuo 2025 m. rugpjūčio mėn. skyriaus darbo koordinavimas laikinai pavestas Anesteziologijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjui bei ligoninės vyriausiajai slaugos administratorei. Gavus skyriaus darbuotojų skundą bei siekiant objektyviai įvertinti susidariusią situaciją, pradėtas galimo darbo pareigų pažeidimo tyrimas Vaikų skubiosios pagalbos, intensyviosios terapijos ir konsultacijų skyriaus vedėjos atžvilgiu bei priimtas sprendimas laikinai ją nušalinti nuo užimamų pareigų. Vedėjai pateikus prašymą dėl darbo santykių nutraukimo darbuotojo iniciatyva, 2025 m. spalio 23 d. darbo santykiai su ja nutrūks. Pacientų sauga ir paslaugų teikimas skyriuje buvo ir yra užtikrinti.
2024 m. rugsėjo–lapkričio mėn. ligoninėje buvo atliekamas profesinės rizikos vertinimas dėl psichosocialinių veiksnių, su kurio rezultatais supažindinti visi skyriaus darbuotojai. Atsižvelgiant į rezultatus, ligoninėje patvirtintas Ligoninės darbuotojų psichologinės gerovės veiksmų planas. Atsižvelgus į Vaikų skubiosios pagalbos, intensyviosios terapijos ir konsultacijų skyriaus dalies darbuotojų, teikiančių reanimacijos ir intensyviosios terapijos paslaugas, nusiskundimus dėl darbo organizavimo ir bendravimo, nuspręsta organizuoti mokymus tema „Efektyvus bendravimas esant psichologinio smurto apraiškoms darbo vietoje“ ir pakartotinai atlikti išorinį, nepriklausomą psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimą.
Svarbu ne tik paslaugų apimčių augimas, bet ir dėmesys aplinkai, kurioje specialistai dirba. Prie įstaigos skiriamų išteklių papildomai gavus steigėjo – Vilniaus miesto savivaldybės finansinę pagalbą – gerinamos darbo sąlygos ir teikiamų paslaugų kokybė: papildomai atnaujinama infrastruktūra, kurios dalis daugiau kaip 30 metų nebuvo modernizuota, remontuojami skyriai, įsigyjama nauja medicinos įranga.
Atsižvelgiant į tai, kad Vaikų ligų klinika 2019–2020 m. buvo aprūpinta nauja medicinine įranga, kurios gedimų neregistruota, papildomo medicininės įrangos atnaujinimo poreikio nebuvo. Tačiau dalis skyriaus patalpų buvo nusidėvėjusios – paskutinį kartą remontas atliktas dar 2011 metais. Todėl praėjusiais metais buvo atnaujinta dalis Vaikų skubiosios pagalbos, intensyviosios terapijos ir konsultacijų skyriaus patalpų bei inventoriaus. Siekiant visaverčiai atnaujinti darbo aplinką, kartu su skyriaus administratorėmis buvo sprendžiama, kokių naujų baldų būtų tikslinga įsigyti į naujai suformuotas ir atnaujintas patalpas skyriuje, detaliai aptariant jų kiekį bei išdėstymą patalpose tam, kad būtų patogu teikti paslaugas. Baldai įsigyti pagal išsakytus poreikius, užtikrinant funkcionalumą ir ergonomiką.
Lietuvoje ir visoje Europoje pastebima gimstamumo mažėjimo tendencija, dėl to natūraliai mažėja ir vaikų ligų mastas bei paslaugų poreikis. Pastaraisiais metais vaikų intensyviosios terapijos lovų užimtumas buvo žemas (5 lovų užimtumas siekė vos 23 proc.), todėl lovų skaičius optimizuotas (sumažintas iki 2), atitinkamai pagal teisės aktų reikalavimus perkomplektuojant komandą, galinčią teikti kvalifikuotas reanimacijos ir intensyviosios terapijos paslaugas sergantiems vaikams. Tačiau tai nedaro įtakos valdant kritines pacientų būkles – jie gydomi ligoninėje pagal profilį, į pagalbą įsitraukia visa klinika.
Kaip ir visose viešąsias paslaugas teikiančiose sveikatos priežiūros įstaigose, Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje vyksta natūrali darbuotojų kaita, kuri siekia apie 8–10 proc. per metus. Tai lemia pensinis amžius, darbo rinkos pokyčiai ar asmeniniai sprendimai. Nors sveikatos priežiūros specialistų (ypač slaugos personalo) poreikis juntamas nacionaliniu mastu, Ligoninė sistemingai įgyvendina personalo paieškos, pritraukimo ir išlaikymo priemones, kad būtų užtikrintas Ligoninės teikiamų paslaugų tęstinumas. Vaikų skubiosios pagalbos, intensyviosios terapijos ir konsultacijų skyriuje yra sukomplektuota teisės aktų reikalavimus atitinkanti gydytojų, slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų komanda, galinti teikti kvalifikuotas reanimacijos ir intensyvios terapijos paslaugas vaikams.
Ligoninė ir toliau siekia atviros, pagarba ir bendradarbiavimu grįstos darbo kultūros. Esame pasirengę bendradarbiauti su visomis institucijomis, pacientais ir darbuotojais, kad užtikrintume saugią ir palaikančią aplinką visiems, dirbantiems ir besigydantiems mūsų įstaigoje.