Vilniaus universiteto tyrimu įvertinti egzaminų rezultatai: kas daro didžiausią įtaką mokinių pasiekimams?

Egzaminų sesija Lietuvoje visuomet sukelia daug emocijų ir diskusijų, ypač kai kalbama apie matematikos egzaminą. 2019-2023 metų valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatų analizė, atlikta Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) duomenų mokslo studentų, atskleidžia įdomias tendencijas ir priežastis, darančias įtaką jaunuolių pasiekimams.

Privačios mokyklos – ne pirmose vietose

VU MIF trečiakursiai Ignas Černiauskas ir Jurgis Mickevičius tyrimu siekė išsiaiškinti, kokie veiksniai daro didžiausią įtaką mokinių brandos egzaminų pasiekimams. „VBE rezultatai dažnai tampa svarbiu rodikliu vertinant tiek atskirų mokyklų, tiek visos švietimo sistemos efektyvumą“,  – sako I. Černiauskas. Studentai šią temą pasirinko neatsitiktinai – ją duomenų mokslo projektui pasiūlė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Tyrimui jaunuoliai naudojo Švietimo valdymo informacinės sistemos, ŠMSM ir Valstybės duomenų agentūros viešai prieinamus duomenis.

Po duomenų surinkimo sekė jų paruošimas pradinei analizei ir tyrimui tinkamų mokyklų atranka. Studentams buvo svarbu, kad mokyklose būtų laikyti tys svarbiausi egzaminai – lietuvių kalbos, anglų kalbos ir matematikos. Vėliau buvo atliktas pradinių grafikų braižymas ir tendencijų pastebėjimas, kuris leido susidaryti bendrą vaizdą apie egzaminų situaciją.

„Analizavome, ar skirtinguose regionuose pastebimos ryškios tendencijos ar pokyčiai, taip pat ieškojome sąryšių tarp kintamųjų, galinčių turėti įtakos mokinių pasiekimams. Atlikome ir mokyklų palyginamąją analizę, sudarėme 10 geriausių mokyklų reitingus pagal VBE rezultatus. Taip pat suklasterizavome mokyklas pagal jų rodiklius, siekdami grupuoti panašias mokyklas į klasterius. Galiausiai pereita prie modeliavimo dalies – naudojome tiesinę regresiją, modeliuodami egzaminų rezultatus skirtingais metais ir skirtingiems klasteriams. Tai leido pastebėti ir įvertinti egzaminų rezultatų tendencijas per laiką“, – apie atliktą analizę pasakoja studentai.

Matematinės srities studijas pasirinkę jaunuoliai daug dėmesio skyrė matematikos egzamino rezultatų analizei. Studentai pastebėjo, kad įvairios reformos didžiausią įtaką daro būtent matematikos egzaminui. „Įdiegus pokyčius šio egzamino rezultatai arba kyla, arba krenta, kai tuo metu kitų egzaminų rezultatai išlieka gana stabilūs“, – pastebėjimais dalijasi J. Mickevičius. Studentai samprotauja, kad dažnai besikeičiančios programos, užduočių formatai ar vertinimo tvarka lemia nepastovius ir sunkiai nuspėjamus egzamino rodiklius.

Vaikinus taip pat nustebino, kad, vertinant moksleivių pasiekimus ugdymo įstaigų lygmeniu, privačios mokyklos neatsidūrė pirmose vietose. „Į geriausių mokyklų dešimtuką patenkančios mokyklos – valstybinės, jos išlaiko labai aukštus rezultatus metai iš metų“, – priduria Jurgis.

Svarbiausia geri norai ir pastangos?

Studentai pastebi, kad tarp rodiklių, lemiančių egzaminų rezultatus, svarbų vaidmenį atlieka mokinio motyvacija ir įsitraukimas. „Pastebėjome, kad mokiniai, kurie laiko daugiau egzaminų, dažniausiai pasiekia geresnius rezultatus ir kituose dalykuose“, – sako Ignas. Tai galima sieti su didesniu ir atsakingesniu pasiruošimu egzaminams.

„Jei mokinys vieną egzaminą išlaiko gerai, yra didelė tikimybė, jog ir kitų egzaminų rezultatai bus panašaus lygio. Kitaip tariant, geri rezultatai vieno dalyko egzamine dažnai eina kartu su gerais rezultatais ir kituose, ypač kai moksleivis jų laiko daug“, – kolegai pritaria Ignas.

Šiai išvadai pagrįsti buvo atlikta koreliacinė analizė tarp skirtingų dalykų valstybinių brandos egzaminų rezultatų. „Pastebėta, kad, pavyzdžiui, lietuvių kalbos, matematikos bei anglų kalbos VBE rezultatų porinės koreliacijos dažniausiai yra teigiamos ir vidutinio stiprumo. Tai reiškia, kad mokiniai, aukštus balus surinkę viename egzamine, dažnai gerai pasirodo ir kituose“, – savo išvadas pagrindžia studentai.

Kalbėdami apie kitų egzaminų rezultatus, studentai atrado netikėtą koreliaciją. „Mokyklose, kuriose mažesnė mokytojų dalis turi daugiau nei 15 metų stažą (t. y. yra daugiau jaunesnių mokytojų), anglų kalbos VBE rezultatai yra geresni. Vaikinai tai sieja su tuo, kad jaunesni pedagogai dažnai taiko šiuolaikiškesnes ir inovatyvesnes mokymo metodikas, kurios efektyviau ugdo kalbinius gebėjimus.

Ši išvada remiasi regresinės analizės rezultatais, kai buvo tiriama, kaip mokyklos mokytojų stažas siejasi su mokinių VBE balais. Pastebėta, kad mokyklose, kuriose jaunesnių mokytojų dalis didesnė, anglų kalbos brandos egzamino vidurkis buvo statistiškai reikšmingai aukštesnis. „Reikia pabrėžti, kad šis ryšys nebūtinai reiškia, jog jaunesni mokytojai tiesiogiai lemia geresnius rezultatus – tai gali būti susiję ir su kitais veiksniais, pavyzdžiui, mokykloje taikomais mokymo metodais ar mokinių motyvacija. Todėl ši išvada interpretuojama atsargiai“, – apie tyrimo rezultatus kalba studentai.

Vienas labiausiai studentus nustebinusių tyrimo rezultatų – tai, kad, priešingai nei dažnai manoma, socialiniai ir ekonominiai veiksniai neturi didelės įtakos mokinių pasiekimams.

Prie tokios išvados prieita atlikus regresinę analizę, kurioje buvo vertinta, kaip socialiniai ir ekonominiai rodikliai susiję su brandos egzaminų rezultatais, į modelį įtraukiant ir kitus galimus kintamuosius. „Nors buvo tikėtasi stipraus poveikio, daugumos veiksnių įtaka buvo silpna arba statistiškai nereikšminga, lyginant su kitais faktoriais, tokiais kaip kitų egzaminų rezultatai ar mokinių skaičius, tenkantis vienam mokytojui. Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad kiti socialiniai tyrimai dažnai randa priešingas išvadas, todėl šis rezultatas gali būti specifinis tirtam imties ar modelio kontekstui“, – apie nustebinusias tyrimo išvadas sako Jurgis ir Ignas.

Nuolatinės reformos – ne į naudą mokinių pasiekimams

Kad egzaminai, o ypač – matematikos, yra kasmetinis iššūkis abiturientams, mokytojams ir visai švietimo sistemai, pritaria ir VU MIF mokslininkė bei studentų darbo vadovė prof. Jurgita Markevičiūtė. „Matematikos egzaminas kasmet tampa visuotiniu klausimu. Abiturientai jaučia didelį spaudimą dėl egzamino išlaikymo, o viešojoje erdvėje keliamas triukšmas tikrai nepadeda jauniems žmonėms ramiai laikyti egzaminą ir parodyti savo žinias“, – teigia profesorė.

Anot mokslininkės, pirmas dalykas, kuris pagelbėtų abiturientams ir jų tėvams lengviau išgyventi sesiją – atsiriboti nuo informacijos viešoje erdvėje egzaminų laikotarpiu. „Kasmet svyruojantys matematikos egzaminų rezultatai labiau atskleidžia ne besikeičiančias mokinių žinias, tačiau užduočių kūrėjų ir vertintojų priimtus sprendimus“, – įsitikinusi prof. J. Markevičiūtė.

Mokslininkė sako, kad analizuojant studentų tyrimą, ją labiausiai nustebino, jog visų nagrinėjamų egzaminų rezultatai teigiamai koreliuoja. „Iš esmės tai rodo, kad stipresnėse mokyklose visų pagrindinių dalykų egzaminų rezultatai aukštesni. Tai gali būti susiję su stipresniais mokytojais bei labiau motyvuotais mokiniais“, – tyrimo rezultatus komentuoja profesorė.