„Vilniaus vandenų“ duomenimis, sostinės lauko gertuvėse gyventojai ir miesto svečiai šiemet išgėrė pusantro karto daugiau vandens nei praėjusiais metais. Per visą lauko gertuvių sezoną, prasidėjusį pirmosiomis šiltesnėmis balandžio dienomis, jau išgerta 1,25 mln. litrų, arba 6,2 mln. stiklinių, vandens. Tai – sostinės rekordas, kurį „Vilniaus vandenys“ kartu su vilniečiais 2026 m. planuoja pagerinti.
Palyginimui, 2024 m. miestiečiai savo gertuves mieste papildė 4,2 mln. stiklinių arba 853 tūkst. litrų vandens. 2025 m. vandens išgerta dvigubai daugiau nepaisant to, kad ši vasara buvo vėsiausia nuo 2017-ųjų.
„Vos prieš šešerius metus sostinės centre pastatėme pirmąsias penkias lauko gertuves – tai buvo savotiškas eksperimentas. Šiandien galiu drąsiai teigti, kad šis sprendimas pasiteisino. Stebime, kaip plečiant lauko gertuvių tinklą jos populiarėja, o vilniečių įpročiai keičiasi – vis daugiau žmonių tradicinį pirktinio vandens buteliuką iškeičia į tvarias gertuves ir jas pasipildo mieste esančiose vandens stotelėse. Tai vienas iš pavyzdžių, kaip nedidelis miesto infrastruktūros sprendimas gali turėti didelį poveikį kasdienių gyventojų įpročių formavimuisi. Daugiau tyro ir šviežio vandens iš čiaupo reiškia mažiau vandens iš plastikinių butelių ir labiau tausojamą aplinką“, – sako „Vilniaus vandenų“ vadovas Saulius Savickas.
Pasak jo, sostinėje iš krano tekantį vandenį renkasi didžioji dalis gyventojų: 66 proc. vilniečių geria tik vandenį iš krano arba renkasi jį dažniau nei pirktą parduotuvėse. Dar 21 proc. apklaustųjų sakė vienodai dažnai geriantys tiek centralizuotai tiekiamą vandenį, tiek pirktą išpilstytą į butelius. Svarbu ir tai, kad beveik pusė vilniečių su savimi iš namų pasiima ir gertuvę.
„Vilniaus vandenų“ duomenys rodo, kad 2025 m. vilniečiai dažniausiai naudojosi prie miesto parkų ir sporto aikštynų įrengtomis gertuvėmis.
„Labiausiai išsiskyrė tik šiemet prie Bernardinų sodo teniso kortų įrengta gertuvė – čia buvo išgerta beveik 300 tūkst. litrų arba maždaug 1,5 mln. stiklinių vandens. Vadinasi, sėkmingai numatėme, kur vilniečiams jos labiausiai reikia. Iš Vingio parko, kur daugybė vilniečių sportuoja, leidžia laisvalaikį, gertuvės gyventojai prisipylė apie 735 tūkst. stiklinių vandens. Itin populiarios buvo ir prie Baltojo tilto, Ozo parko įrengtos viešos gertuvės“, – sezono rezultatus apžvelgia S. Savickas.
Vandens gertuves pamėgo ir moksleiviai – tarp populiariausių atsidūrė ir greta Abraomo Kulviečio gimnazijos Fabijoniškėse, Trakų Vokės gimnazijos, Antakalnio gimnazijos, Ąžuolyno progimnazijos Lazdynuose pastatytos gertuvės.
Visame Vilniuje nuo Senamiesčio iki atokesnių rajonų šiemet jau buvo galima naudotis 50 viešųjų vandens gertuvių, prijungtų tiesiai prie miesto vandentiekio. Jos įrengtos ten, kur didžiausi žmonių srautai: parkuose, aikštėse, prie mokyklų, sporto aikštynų, dviračių ir pėsčiųjų takų, taip pat miegamuosiuose rajonuose.
Be to, dar per 70 tyro vandens gertuvių „Vilniaus vandenys“ yra įrengę ligoninėse, poliklinikose ir kultūros įstaigose, o daugiau nei 100 mokyklų įrengti geriamojo vandens fontanėliai.
Vilniečiams tiekiamas vanduo lauko gertuvėse yra išgaunamas iš giluminių gręžinių, kurių gylis siekia nuo 40 iki 245 metrų, todėl jis yra švarus, tyras, šviežias ir malonaus skonio – toks pats, koks teka iš krano namuose.
Lauko gertuvių sezonas sostinėje įprastai prasideda balandį ir tęsiasi iki lapkričio. Visų viešųjų gertuvių vietas galima rasti interaktyviame žemėlapyje internete.
Apie „Vilniaus vandenis“
„Vilniaus vandenys“ tiekia geriamąjį vandenį ir tvarko nuotekas daugiau nei 600 tūkst. gyventojų Vilniuje bei Vilniaus, Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose. Bendrovės akcininkai yra Vilniaus miesto (88,97 proc.), Vilniaus (4,50 proc.), Švenčionių (4,62 proc.) ir Šalčininkų (1,91 proc.) rajonų savivaldybės. Per parą gyventojams patiekiama 99 tūkst. kub. metrų geriamojo vandens – tai yra maždaug ketvirtadalis viso Lietuvoje išgaunamo ir suvartojamo geriamojo vandens ir išvaloma 120 tūkst. kubinių metrų nuotekų, tai sudaro beveik trečdalį visos šalies nuotekų.