Vilniuje įsikūrę užsieniečiai susirinko į kasmetinę fotosesiją: kodėl lietuvius lygina su cepelinais ir kas stebina sostinės gatvėse (nuotraukų galerija)

Vilniaus ir Islandijos gatvių sankirta praėjusį šeštadienį vėl tapo tikru įvairiausiomis kalbomis skambančiu pasaulio centru. Ketvirtąjį gimtadienį švenčiantis Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ užsieniečių relokacijos ir integracijos centras „International House Vilnius“ čia surengė jau tradicine tapusią fotosesiją, kurioje įsiamžino Lietuvos sostinę namais pasirinkę užsieniečiai.

„Ši kasmetinė fotosesija mums yra daugiau nei tik graži tradicija. Tai simbolinis veiksmas, rodantis, kaip Vilnius tampa namais tūkstančiams žmonių iš viso pasaulio. Matome, kaip žmonės, kurie prieš keletą metų čia atvyko su keliais lagaminais ir daugybe klausimų, šiandien grįžta į fotosesiją su šeimomis. Tokie sėkmingos integracijos pavyzdžiai ypatingai džiugina“, – sako „International House Vilnius“ vadovė Indrė Laučienė.

Nuo paieškos internete – iki meilės

Šiemet prieš objektyvą stojo daugiau kaip 100 iš skirtingų šalių atvykusių naujųjų vilniečių, kurie ne tik kūrė vizualų sostinės tarptautiškumo įrodymą, bet ir dalijosi asmeniškomis istorijomis. Jos atskleidė, kaip Vilnius iš miesto, kurio net pavadinimą buvo sunku ištarti, tapo mylimiausia vieta pasaulyje.

Prieš daugiau kaip trejus metus į Vilnių iš Indijos studijuoti atvykusi Nethra Dev Milind Dev neslepia, kad prieš kelionę apie miestą teko ieškoti informacijos internete, nes mergina neįsivaizdavo, net kurioje Europos dalyje jis yra.

„Buvo sunku suprasti, kaip tarti miesto pavadinimą. Bandžiau visokius variantus – Vil-nious, Vil-nous, Vil-nieus. Man šis žodis skambėjo lyg kokio burtininko iš fantastinio romano vardas“, – juokiasi Nethra.

Šiandien ji ne tik įsitvirtinusi Vilniaus darbo rinkoje, bet ir užtikrintai Lietuvos sostinę vadina savo namais. O tai, kad šiame mieste nebėra prašalaitė, Nethra pirmą kartą pajuto, kai turisto paklausta kelio, ne tik jį žinojo, bet dar ir pasiūlė trumpesnį maršrutą.

„Neseniai buvau išvykusi į darbo kelionę Vokietijoje, o ten būdama labai pasiilgau Vilniaus – ramių rytų, katedros varpų, mėgstamiausio suoliuko parke, močiute ją vadinti paprašiusios „Maximos“ parduotuvės kasininkės ištarto „labas“. Kai pagaliau lėktuvas nusileido Vilniaus oro uoste, tikrai pajutau – pagaliau esu namie. Dabar šiam miestui priklauso mano širdis“, – neslepia Nethra.

Ji sako, kad šiandien myli visą Vilnių. Tylūs Vingio parko Bernardinų sodo kampeliai padeda nurimti ir sutelkti mintis, Senamiesčio gatvelės leidžia pasijusti istorijos dalimi, Užupis atskleidžia kūrybiškumą, o Halės turgus ir derybos su jo prekeiviais išlaisvina indišką temperamentą.

Vilnius amžinai liks širdyje

Tuo metu, iš Sakartvelo į Vilnių atvykusiai Vilniaus kolegijos Tarptautinių ryšių ir projektų departamento projektų vadovei ir Europos universitetų aljanso HEROES komunikacijos ir sklaidos vadovei Sophio Tabatadzei, miestas iš karto pasirodė artimas. Pastatai ir gatvės priminė gimtąjį Tbilisį, tik stebino tyla, švara ir tai, kad Vilniaus vairuotojai, priešingai nei temperamentingieji kartvelai, atidžiai laikosi eismo taisyklių.

„Mane apstulbino šis tvarkos, pagarbos ir pilietinės atsakomybės jausmas. Jis man daug pasakė apie lietuvių charakterį ir tai, kaip giliai gyventojai rūpinasi savo miestu“, – sako Sophio.

Per keletą metų Vilniuje Sophio ne tik sukūrė šeimą ir pradėjo sėkmingą karjerą švietimo srityje, bet ir prisijungusi prie kartvelų dainų ansamblio „Pesvebi“ bei šokių ansamblio „Mandili“ aktyviai prisidėjo prie lietuvių ir kartvelų kultūrų artinimo.

„Vilnius šiandien yra daug daugiau nei tik mano gyvenamoji vieta. Čia baigiau studijas, pradėjau karjerą, sukūriau šeimą, todėl šis miestas neatskiriamas nuo mano asmeninio ir profesinio augimo. Tai tikrai mano namai, ir net jei kada nors tektų išvykti, Vilnius amžiams liktų įspaustas mano širdyje ir sieloje“, – neabejoja Sophio.

Apstulbino sostinės žaluma

Taip pat dėl studijų į Vilnių iš Maroko atvykęs Hamza Debdoubi sako žinojęs, kad čia viskas bus kitaip nei gimtinėje, tačiau Lietuvos sostinės žaluma jam vis tiek padarė milžinišką įspūdį.

„Be to, nesitikėjau, kad žmonės viešose vietose bus tokie pagarbūs ir ramūs. Miestas atrodė taikus ir tvarkingas, todėl jau pirmasis mano įspūdis buvo labai teigiamas“, – prisimena Hamza.

Jis neslepia, kad iš pradžių Vilniuje netrūko iššūkių, tačiau ilgainiui miestas atsivėrė, apdovanojo naujomis draugystėmis ir leido augti tiek akademiškai, tiek asmeniškai.

„Manau, kad Vilnius naujakuriams yra atviras ir svetingas miestas. Žmonės čia paprastai yra atviri ir domisi kitomis kultūromis, o miestas siūlo palankią aplinką naujokams. Žinoma, visuomet padeda ir keli žodžiai lietuvių kalba“, – šypsosi H. Debdoubi.

Lietuviškas santūrumas – ne kliūtis

Visi pašnekovai vienbalsiai sako, kad iš pirmo žvilgsnio lietuviai atrodo santūrūs, tačiau pabendravus ilgiau toks įspūdis greitai išsisklaido.

Iš Indijos atvykusi Nethra juokiasi, kad lietuviai panašūs į cepelinus: „Reikia pralaužti viršutinį sluoksnį ir atrasite daugybę šilumos, humoro ir stebėtinai gilių charakterio savybių.“

„Lietuviai yra labai svetingi, ypač tiems, kurie rodo pagarbą jų šaliai ar netgi stengiasi išmokti pagrindinius lietuvių kalbos žodžius“, – pritaria jai Sophio.

Ji džiaugiasi, kad mieste veikia ir tokios organizacijos kaip „International House Vilnius“, organizuojanti daugybę susitikimų ir kultūrinių mainų, padedanti užsieniečiams susitikti, pažinti vieni kitus bei sužinoti apie skirtingus papročius ar tradicijas.

„Šios patirtys padeda mums visiems – užsieniečiams ir lietuviams – susidraugauti ir tapti atviresniems vieni kitiems. O tai galiausiai daro Vilnių tolerantiška, priimančia ir nuostabia vieta, kurioje gali gyventi skirtingų kultūrų žmonės“, – įsitikinusi Sophio.

Kalbėtis ir susikalbėti – ypač svarbu

„International House Vilnius“ vadovė I. Laučienė akcentuoja, kad rasti bendrą kalbą tarp skirtingų kultūrų ypatingai svarbu, kadangi Vilniuje šiuo metu gyvena apie 75 tūkst. užsieniečių, atvykusių iš 143 šalių. Per ketverius veiklos metus „International House Vilnius“ 50 tūkst. atvykėlių padėjo įsikurti ir tapo tiltu į pilnavertį gyvenimą Lietuvos sostinėje.

„Matome vis stiprėjančias užsieniečių bendruomenes – Sakartvelo, Indijos, Meksikos, Afrikos šalių. Jos ne tik sėkmingai integruojasi, bet ir aktyviai prisideda prie miesto gyvenimo. Žmonės kuria restoranus, šokių studijas, įvairius kitus verslus. Tai rodo, kad Vilnius yra ne tik atviras, bet ir padedantis bei veikti skatinantis miestas“, – sako I. Laučienė.

Ji pažymi, kad geroji Vilniaus patirtis jau pastebima ir tarptautinėje erdvėje – miestas Europoje matomas kaip sklandžios užsieniečių integracijos pavyzdys.

Fotosesijos nuotraukų galeriją rasite: https://www.swisstransfer.com/d/3bff9b11-1494-4950-b779-ce205995b836.