Tarptautinėje konferencijoje Vilniuje politikos formuotojai, ekspertai, centrinių bankų atstovai analizavo kapitalo rinkų vangumo priežastis ir katalizatorius, kurie leistų paspartinti šių rinkų augimą.
ES šalių kapitalo rinkų susiskaidymas, per maža pažanga formuojant Kapitalo rinkų sąjungą ir galimybės bei priemonės įdarbinti Europos investicinius pajėgumus tam, kad stiprėtų tiek visos Bendrijos, tiek atskirų jos narių ekonomika – tokia buvo dominuojanti 10-osios Tarptautinės finansų rinkų konferencijos tema.
„Dabar yra puiki proga aptarti kapitalo rinkų situaciją, kadangi naujas politinis ciklas prasideda ne tik Lietuvoje, bet ir ES. Kapitalo rinkų sąjungos projektas laikomas vienu esminių galinčių prisidėti prie ambicingų Europos tikslų stiprinant žemyno konkurencingumą Atsižvelgiant į tai, tikėtina, jog naujajame europinės politikos cikle bus pasistūmėta formuojant bendrą Europos Sąjungos Kapitalo rinką. Tuo tarpu glaudus Baltijos šalių bendradarbiavimas galėtų pasitarnauti kaip gerosios praktikos pavyzdys konstruojant europinį modelį“, – teigė Lietuvos finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Tai, kad ši konferencija vyksta jau 10-ąjį kartą, manau, liudija, jog kapitalo rinkų plėtra yra vienas iš ilgojo laikotarpio prioritetų tiek Lietuvos institucijoms, tiek rinkos dalyviams“, – sakė Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Pasak jos, ES susiduriant su konkurencingumo ir geopolitiniais iššūkiais, Europos finansų rinkoms būtina gerinti finansavimo prieinamumą verslams, ypač – vidutinėms ir smulkioms įmonėms, reikalingos geresnės finansavimo galimybės startuoliams ir pradedančiosioms inovatyvioms kompanijoms, kartu svarbu mažinti kapitalo rinkų fragmentaciją ir barjerus investavimui.
M. Draghi idėjos skatina keistis
Vienos iš diskusijų, kurioje kalbėta apie Europos ir regioninių kapitalo rinkų tendencijas, ašimi tapo moderatorės, „Nasdaq“ viceprezidentės Europos rinkai Armintos Saladžienės, mintys apie rugsėjo viduryje paskelbtą buvusio ECB vadovo Mario Draghi parengtą ES konkurencingumo ataskaitą. Joje buvęs Italijos premjeras teigia, kad į Bendrijos ekonomiką kasmet reikia įlieti 800 mlrd. eurų papildomų investicijų, jei ES siekia išlikti konkurencinga globalioje rinkoje. Kryptys – žalioji ir skaitmeninė ES ekonomikos transformacija, saugumas ir gynyba, konkurencingumas ir ES strateginė autonomija.
„Turbūt visi suprantame – tokio tikslo pasiekti neįmanoma, pasitelkus vien viešąsias investicijas ir bankus. Prie to turi prisidėti kapitalo rinkos, mobilizuodamos privačias investicijas, o siekiant jas išjudinti, būtina mažinti fragmentaciją tarp ES šalių narių. Taip pat nereikėtų užstrigti ties vienu investicijų skatinimo modeliu, pavyzdžiui, mokestinėmis paskatomis. Skaidri investicinė aplinka, įdomių, paprastų ir patrauklių gyventojams investavimo instrumentų kūrimas – turėtų veikti visas priemonių kompleksas“, – teigė G. Skaistė.
ES kapitalo rinkų fragmentaciją, kaip trukdį investicijų proveržiui, minėjo ir kiti diskusijos dalyviai – Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, Estijos centrinio banko vadovas Madis Müller, Latvijos centrinio banko vadovas Mārtiņš Kazāks, Šiaurės investicijų banko („Nordic Investment Bank“, NIB) prezidentas André Küüsvek.
„Pagrindinė priežastis, kodėl Europoje dar neturime kapitalo rinkų sąjungos, yra skirtinga teisinė ir reguliacinė aplinka. Tam, kad kapitalo rinka sėkmingai augtų ne tik Šiaurės ir Baltijos regiono, bet ir visos Europos mastu, reikia mažinti teisinius ir reguliavimo bazės skirtumus. Kapitalo rinkų sąjunga yra lėšų ir investicijų sąjunga. Tinkamai investuotos lėšos gali turėti teigiamos įtakos euro zonos augimui ir inovacijoms“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Raktas – finansinis raštingumas
Tarptautinėje konferencijoje Lietuvai atstovaujantys pranešėjai pripažino – mūsų šalyje gyventojai laiko 23 milijardus eurų, iš kurių du trečdaliai - einamosiose sąskaitose, negaudami jokios grąžos netgi palūkanų pakilimo laikotarpiu. Kaip paskatinti gyventojus investuoti ir taip prisidėti prie kapitalo rinkos stiprinimo?
„Atsakymas – finansinis raštingumas. Mūsų vyriausybė turi planą, kaip ugdyti visuomenės ir jos atskirų grupių finansinį raštingumą, o šiems procesams išjudėjus, žmonių, tikiuosi, lauks paprasti, saugūs ir skaidrūs finansinių paslaugų teikėjų technologiniai sprendimai. Esu tikra, kad investavimą skatins ir investicinės sąskaitos atsiradimas. Šiuo metu suprantamų, patrauklių investavimo įrankių pavyzdžiai – vyriausybės vertybiniai popieriai ir netrukus išleidžiamos tikslinės gynybos obligacijos“, – sakė ministrė G. Skaistė.
Vieni aktyviausių investuotojų pasaulyje yra Švedijos gyventojai. NIB prezidentas A. Küüsvek antrino ministrei, kad finansinis raštingumas yra raktas, sprendžiant daugelį galvosūkių: „Bet kokie mokslai geriau einasi jauniems, tad jeigu jau vaikai būtų įtraukiami į investavimo procesus, jiems visa tai būtų lengva, įdomu ir paprasta. Taip išugdoma rizikos supratimo kultūra. Visgi grįžtant prie europinės kapitalo rinkų sąjungos, turiu pripažinti, kad tai bus daug sunkiau nei sukurti bankų sąjungą, kadangi pradedame nuo pirmųjų žingsnių.“
10-ąją tarptautinę finansų rinkų konferenciją Vilniuje organizavo Finansų ministerija, Lietuvos bankas ir Lietuvos bankų asociacija.