Spaudos centras
Spaudos centras
Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos, ąžuolai žaliuos, žemėj Lietuvos… skamba daugeliui lietuvių gerai žinomas poeto K. Vasiliausko dainos tekstas. Tačiau ar tikrai taip? Ar tikrai Lietuva vis dar tebėra ąžuolų kraštas ir ar tebegyvas paties didingojo medžio sentimentas mūsų kultūroje?
Šimtmečiais kuriama vertė
Brandūs, savo gyvenimo saulėlydį pasitinkantys lapuočių medžiai – namai galybei organizmų. Šios buveinės ypač reikšmingos visos ekosistemos, tuo tarpu ir žmogaus, gerovei. Yranti jų mediena yra nepakeičiamas maisto šaltinis įvairioms gyvūnų, grybų, kerpių, bakterijų rūšims, o drevėti kamienai – jų augimo terpės, slėptuvės bei lizdavietės. Senoliai medžiai taip pat labai svarbūs ir klimato kaitos stabdymo procese: sunaudotą anglies dvideginį jie tarsi „užrakina“ savo kamiene ir ilgiems dešimtmečiams tampa gyvosiomis jo saugyklomis.
Deja, bet siekdami greitos ekonominės naudos, vystydami žmogui palankią infrastruktūrą, o kartais ir tiesiog nesuvokdami, intensyviai mažiname senolių medžių skaičių tiek miestuose, tiek ir miškuose. Tai lemia natūralios gamtinės raidos sutrikdymą, biologinės įvairovės mažėjimą bei sunkiai nuspėjamą rūšių ateitį: kažkam bus lemta išnykti, o kažkas, priešingai, suklestės ir ims dominuoti. Prasidėję grandininiai procesai kviečia veikti.
Mažas vabalas – plačios gamtosaugos perspektyvos
Visuomeninės gamtosaugos organizacijos Lietuvos gamtos fondo (LGF) bei partnerių Latvijoje ir Lietuvoje iniciatyva šiais metais buvo pradėtas įgyvendinti projektas „LIFE Osmo Baltic. Senųjų ąžuolų kelias auksavabaliui Lietuvoje ir Latvijoje“. Finansuojamas Europos Sąjungos bei Lietuvos ir Latvijos institucijų, „LIFE Osmo Baltic“ dedikuotas niūriaspalvio auksavabalio (Osmoderma barnabita) buveinių – senųjų lapuočių medžių – tyrimams bei apsaugai.
„Mums rūpi ne tik pats vabalas. Jis pasirinktas kaip identifikacinė rūšis, padedanti atrasti ir daugybei kitų retų organizmų ypač svarbius medžius senolius. Didžiąją šių vertingų medžių dalį sudaro brandūs, šimtamečius skaičiuojantys ąžuolai“, – pasakoja LGF gamtosaugos specialistė Dalia Bastytė-Cseh.
Persikais kvepiantis viliotojas
Retas ir visoje Europoje saugomas niūriaspalvis auksavabalis – paslaptingas medžių gyventojas. Įdomu tai, kad jo gyvenimo ciklas trunka 3-4 metus, tačiau didžiąją šio laiko dalį jis praleidžia medžio kamieno viduje, lervos pavidalu. Suaugęs, tik paskutinįjį savo gyvenimo mėnesį, dažniausiai birželio pabaigoje-liepos pradžioje, niūriaspalvis pasirodo ir aplinkiniam pasauliui. O pažiūrėti iš tiesų yra į ką. Auksavabaliai priklauso skarabėjų vabalų šeimai, jų kūnas 22-32 mm ilgio, metališko rusvo, juodo, žalsvo ir auksinio atspalvio.
Ganėtinai sėslūs auksavabalio suaugėliai nelinkę keliauti didelių atstumų, todėl jiems ypač svarbu, kad tinkamos buveines būtų pasiekiamos 1-2 km. atstumu. Deja, dauguma potencialių, auksavabaliui tinkamų senųjų medžių dėl žmogaus vykdomos veiklos bei noro „švarinti“ miškus paprasčiausiai taip ir nesulaukia šių vertingų, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų naujakurių.
Įdomus faktas: jei liepos mėnesį vaikštinėdami miške staiga pajusite salsvą persikų aromatą, dairykitės auksavabalio. Būtent šio kvapo feromonu vabalo patinai vilioja būsimas partneres.
Biologinės įvairovės išsaugojimas – mūsų visų reikalas
Viena iš pagrindinių „LIFE Osmo Baltic“ būsimų veiklų – vertingų lapuočių medžių identifikacija, profesionali arboristinė jų priežiūra bei duomenų skaitmeninimas sukuriant saugotinų medžių žemėlapį. Būsimo ekologinio tinklo imtis – Lietuvos ir Latvijos teritorijos.
„LIFE Osmo Baltic“ – tai jau įgyvendinto „LIFE Osmoderma“ projekto tąsa, kuomet ekologinis tinklais buvo kuriamas tik Lietuvos teritorijoje tarp Vilniaus ir Kauno bei sudarė 106 km. Šį kartą projekto tikslas – net 3374 km (1140 km Lietuvoje ir 2234 km Latvijoje), numatyta sutvarkyti ne mažiau nei 3850 vertingų medžių (1700 Lietuvos ir 2150 Latvijos teritorijose). „Ieškodami retam vabalui tinkamų buveinių projekto ekspertai nueis daugybę kilometrų. Atrinkti medžiai bus aprašyti, individualiai įvertinta jų būklė, daliai pritaikytos tinkamiausios apsaugos priemonės", – ambicingais planais dalinasi Gustina Leipė, „LIFE Osmo Baltic“ vadovė Lietuvoje.
Visus norinčius sužinoti daugiau LGF kviečia į tarptautinę projekto pristatymo konferenciją, kuri įvyks š. m. birželio 4 d., Valstybės saugomų teritorijų tarnybos Nacionaliniame lankytojų centre, Antakalnio g. 25, Vilniuje. Renginys skirtas tiek gamtininkams profesionalams, valstybės institucijų atstovams, tiek ir kiekvienam besidominčiam gamta bei jos išsaugojimu.
„Visuomenės įsitraukimas – be galo svarbus. Juk dauguma senolių medžių auga privačiose teritorijose, senosiose sodybose, tad jų priežiūrai būtinas savininko sutikimas bei, žinoma, geranoriškumas. Siekiame sugriauti gajus mitus, kad gamtosauga ir nauda žmogui yra nesuderinamos praktikos. Profesionali senųjų medžių priežiūra užtikrina saugumą, padeda išvengti netikėtų šakų ar kamieno lūžių ir žalos šalia esantiems žmonėms ar jų turtui. Atsidėkodami brandūs lapuočiai puošia ir praturtina mūsų aplinką, tampa įkvėpimo šaltiniu. Tad čia dar klausimas, ką iš tiesų saugome – vabalus, medžius ar žmones", – šypteli G. Leipė.
Bendra projekto vertė – 11 mln. eurų, projekto trukmė – 6,5 metų (nuo 2024 m. sausio mėn. 1 d. iki 2030 m. birželio 30 d.).
„LIFE Osmo Baltic" LIFE22 NAT/LT/101113698 LIFE OSMO BALTIC finansuoja Europos Sąjungos aplinkos ir klimato politikos programa (LIFE), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Latvijos Respublikos Valstybinė regioninės plėtros agentūra.
Projektą vykdo Lietuvos gamtos fondas bei partneriai: Daugpilio universitetas (Latvija), Lietuvos zoologijos sodas (Lietuva), Žemaitijos nacionalinio parko direkcija (Lietuva), Latvijos kelių direkcija (Latvija), Dzūkijos Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija (Lietuva), Latgalos planavimo regionas (Latvija) bei Gamtos apsaugos agentūra (Latvija).
DĖMESIO: dalyvių skaičius ribotas, tad registracija būtina. Registracija į renginį čia.
Atsakomybės ribojimas: iš dalies finansuojama Europos Sąjungos. Išsakyti požiūriai ir nuomonės yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar CINEA požiūrį bei nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei pagalbą teikianti institucija negali būti už jas atsakingos.