Vilnius tampa policentrišku miestu: miegamieji rajonai – nebe miesto periferija

Dar visai neseniai daugelis vilniečių svajojo apie būstą kuo arčiau miesto centro. Tačiau šiandien sostinės nekilnojamojo turto rinkoje ryškėja kita tendencija – vis daugiau žmonių renkasi ne prestižinį adresą, o rajonus, kuriuose gali patogiai gyventi kasdien. Gerėjanti infrastruktūra, atnaujinamos viešosios erdvės, nauji gyvenamieji projektai ir augantis paslaugų prieinamumas keičia ilgą laiką „miegamaisiais“ vadintų rajonų vaidmenį.

Vilnius tampa policentrišku miestu

Architektų studijos „NG architects“ vadovo Igno Vengalio teigimu, dauguma Vilniaus miegamųjų rajonų jau seniai nebėra miesto periferija, todėl šiandien keičiasi ir visa sostinės struktūra.

„Miegamieji rajonai tapo savarankiškomis miesto dalimis, kuriose žmonės ne tik gyvena, bet ir dirba, leidžia laisvalaikį, naudojasi paslaugomis. Miestas tampa vis labiau policentriškas – kokybiškas gyvenimas nebėra siejamas tik su centru. Ryškiausiai šie pokyčiai šiandien matomi vakarinėje Vilniaus miesto dalyje – tokiuose rajonuose kaip Pilaitė ar Lazdynėliai“, – pažymi I. Vengalis.

Anot architekto, šį pokytį lėmė ne pavienės iniciatyvos, o nuoseklios miesto investicijos per pastarąjį dešimtmetį. Investicijos į gatvių rekonstrukciją, viešąjį transportą, dviračių infrastruktūrą, ugdymo įstaigas, viešąsias erdves, parkus ir naujos kartos gyvenamųjų kvartalų plėtrą iš esmės pakeitė daugelio Vilniaus rajonų patrauklumą.

„Didžiausią rajono vertę šiandien kuria ne vien nauji daugiabučiai, o patogus susisiekimas, išvystyta socialinė infrastruktūra, kokybiškos viešosios erdvės, želdynai bei aktyvūs pirmieji pastatų aukštai, kuriuose veikia paslaugos ir komercija. Kai visa tai veikia kartu, keičiasi ne tik rajono vaizdas, bet ir žmonių kasdienė gyvenimo kokybė“, – sako architektas.

Vakarinė Vilniaus miesto dalis – ryškiausias pokyčių pavyzdys

NT rinkodaros ir pardavimų įmonės „NTligence“ direktorės Elinos Mesengiser–Garber teigimu, vienas ryškiausių miegamųjų rajonų transformacijos pavyzdžių šiandien matomas Justiniškėse bei Viršuliškių teritorijoje prie Spaudos rūmų.

„Viršuliškių teritorijoje prie Spaudos rūmų pastaraisiais metais skirtingi nekilnojamojo turto vystytojai įgyvendino arba pradėjo plėtoti ne vieną gyvenamųjų namų projektą. Kartu nuosekliai kuriama gyventojams reikalinga infrastruktūra – atnaujinamos viešosios erdvės, gerinamas susisiekimas, kuriamos naujos paslaugų ir komercinės erdvės. Vienas šios teritorijos transformacijos projektų – „NTligence“ atstovaujamas projektas „Romeo ir Džiuljeta“, kurio statybos šiemet bus baigtos, o pirmieji gyventojai raktus į naujus namus galės atsiimti jau šių metų rudenį“, – sako E. Mesengiser–Garber.

Pokyčius patvirtina ir būsto rinkos duomenys

Vakarinės Vilniaus miesto dalies transformacija jau atsispindi ir būsto rinkos aktyvume. Tai patvirtina NT rinkodaros bei pardavimų įmonės „NTligence“ analizuojami pirmojo šių metų pusmečio duomenys – apie 40 proc. visų per pirmąjį šių metų pusmetį Vilniaus pirminėje rinkoje parduotų būstų teko būtent vakarinės miesto dalies rajonams.

„Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, būsto pirkimų dinamika vien Justiniškėse ir Viršuliškėse išaugo beveik du kartus. Tai rodo, kad pirkėjai vertina vykstančius pokyčius ir vis dažniau renkasi rajonus, kuriuose kartu su naujais būstais nuosekliai vystoma ir visa gyvenimui reikalinga infrastruktūra. Šiandien matome, kad būtent tokios teritorijos ir tampa aktyviausiais miesto plėtros bei būsto rinkos traukos centrais“, – sako E. Mesengiser–Garber.