Vilnius traukia, bet ar moka išlaikyti? Tyrimas parodė, kokio miesto norėtų jaunoji karta

Vilnius dažnai pristatomas kaip jaunas, veržlus ir sparčiai augantis miestas – vieta, kurioje gausu galimybių, kultūros ir karjeros perspektyvų. Tačiau ar šis miesto įvaizdis sutampa su tuo, kokio miesto iš tiesų nori jauni žmonės?

Atsakymų į šį klausimą ieškojo ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto tyrėjai dr. Eglė Verseckaitė-Grzeskowiak, dr. Dalius Misiūnas ir ISM universiteto Ekonomikos ir politikos programos studentai. Jie atliko apklausą, kurioje dalyvavo 2132 įvairių Vilniaus universitetų studentai – 82 proc. Lietuvos piliečių ir 15 proc. iš užsienio atvykusių jaunuolių. Tyrimas atskleidė, kaip jaunoji karta mato sostinę šiandien ir kokio Vilniaus norėtų ateityje.

Vilnius jauno žmogaus akimis

Tyrimas parodė, kad dauguma studentų Vilnių vertina palankiai – sostinė jiems atrodo patogi, dinamiška ir kupina galimybių. Jauni žmonės teigiamai vertina viešojo transporto sistemą, gausias žaliąsias erdves, patogią miesto infrastruktūrą ir ypač įvairią kultūrinę pasiūlą. Jų akimis, Vilnius pakankamai didelis, kad jame nestigtų galimybių, bet kartu išlieka jaukus ir patogus.

Vis dėlto ne visi jauni žmonės Vilnių mato vienodai. Kaip pastebi dr. Eglė Verseckaitė-Grzeskowiak, tie, kurie čia gimė, miestą apibūdina kaip stabilų ir saugų – vietą, kur galima kurti ateitį. Tuo metu iš kitų Lietuvos miestų atvykę studentai sostinę mato kaip galimybių vietą, tačiau dažnai susiduria su finansiniais iššūkiais – brangiu būstu, aukštomis pragyvenimo išlaidomis ir sudėtingesniu įsitvirtinimu. Užsienio studentams Vilnius atrodo gražus ir žalias, bet šiek tiek uždaras. Jų patirtys rodo, kad įsilieti į miesto gyvenimą nėra paprasta.

„Vilnius šiandien yra modernus, patogus, žalias ir kultūriškai gyvas miestas, tačiau mūsų tyrimas parodė, kad patirtys jame nevienodos. Lietuviams tai dažniausiai galimybių ir augimo erdvė, o užsieniečiams – gražus, bet kiek uždaras miestas. Apie trečdalis tarptautinių studentų nurodė, kad juos riboja kalbos barjeras ir sudėtingesnės įsidarbinimo galimybės, todėl jiems sunkiau tapti miesto bendruomenės dalimi“, – sako dr. Eglė Verseckaitė-Grzeskowiak.

Šie skirtumai atsispindi ir jaunuolių planuose dėl ateities. Apklausos duomenys rodo, kad dažniausiai savo ateitį su sostine sieja Vilniuje gimę studentai – net 69 procentai planuoja čia pasilikti po studijų. Tuo metu iš kitų Lietuvos miestų atvykusiųjų grupėje tokių yra apie 46 procentus, o užsienio studentų – vos 29 procentai, ir tai daugiausia pokomunistinių ir besivystančių šalių piliečiai.

Tarp galimybių ir iššūkių

Tyrėjai pabrėžia, kad miesto patrauklumą jauni žmonės dažnai vertina per savo galimybes jame kurti ateitį, o karjera tampa vienu svarbiausių šio santykio matmenų. Dauguma apklaustųjų sutinka, kad Vilnius suteikia daug profesinio augimo galimybių, vis dėlto šios ne visiems atrodo vienodai prieinamos: lietuviai tiki galintys rasti darbą dar studijų metu, o užsienio studentams šis kelias dažnai pasirodo gerokai sudėtingesnis.

„Apklausa parodė, kad daugiau nei pusė studentų – apie 54 procentus – Vilnių vertina kaip miestą, suteikiantį geras karjeros galimybes. Tai ypač ryšku socialinių ir gamtos, gyvybės, sveikatos mokslų srityse. Tačiau skirtumai tarp grupių išlieka: lietuviai dažniau jaučiasi galintys įsidarbinti studijų metu, o užsienio studentams trukdo kalbos barjeras ir uždara darbo rinka. Šios galimybės tampa pirmuoju tikru jauno žmogaus ryšiu su miestu, kai jis gali čia dirbti ir augti, susiformuoja priklausymo jausmas“, – sako dr. D. Misiūnas.

Tiesa, nors karjeros galimybės Vilniuje vertinamos gana palankiai, tyrimas parodė, kad jauni žmonės susiduria su vis sunkiau įveikiamais kasdienio gyvenimo iššūkiais – būsto prieinamumu ir didelėmis kainomis. Dauguma pripažįsta, kad nuomos kainos sostinėje aukštos, o pasiūla ribota, todėl net dirbant studijų metu daliai studentų sunku finansiškai įsitvirtinti. Vyresnių kursų studentai šiuos klausimus vertina dar kritiškiau – jie dažniau mini ne tik dideles būsto kainas, bet ir augantį transporto srautą, netolygią infrastruktūrą. Tai rodo, kad ilgiau sostinėje gyvenantys jaunuoliai kasdien patiria daugiau praktinių kliūčių, kurios tiesiogiai veikia jų santykį su miestu.

„34 procentai apklaustųjų kaip didžiausią Vilniaus trūkumą mini kamščius, infrastruktūrą ir viešąjį transportą, o 30 procentų – aukštą pragyvenimo kainą. Iš atvirų atsakymų matyti, kad šis „brangumas“ pirmiausia siejamas su būstu. Kai didelė dalis pajamų tenka nuomai, miestas tampa mažiau prieinamas, o tai ilgainiui gali lemti, ar jauni žmonės pasilieka Vilniuje, ypač kai jie pradeda galvoti apie šeimos kūrimą. Duomenų analizė parodė, kad būsto įperkamumas ir kasdienės išlaidos yra svarbiausias kriterijus, galintis paveikti studentų apsisprendimą, ar sieti savo ateitį su Vilniumi“, – sako dr. Eglė Verseckaitė-Grzeskowiak.

Miestas, kuriame norėtųsi likti

Tai kokio miesto nori jaunieji vilniečiai? Tyrimo duomenys aiškiai parodė, kad jauni žmonės nori miesto, kuriame būtų įmanoma gyventi visavertį gyvenimą – ne tik studijuoti ar dirbti, bet ir jaustis saugiai, oriai bei įsitraukti į bendruomenę. Jų vizijoje – įperkamas būstas, patikimas viešasis transportas, žaliosios erdvės, kultūros įvairovė ir karjeros galimybės.

Šie norai nėra išskirtiniai – juos patvirtina ir 2024 m. Eurobarometro jaunimo apklausa, kurioje dalyvavo 26 tūkst. europiečių. Jaunimas visoje Europoje išskyrė aktualiausius klausimus – tai kylančios kainos ir pragyvenimo kaštai, aplinkosauga bei klimato kaita, darbo rinkos ir ekonomikos situacija, socialinė gerovė ir sveikatos apsauga, švietimas, būstas ir saugumas. Gensler Tyrimų Instituto 15-oje pasaulio miestų atliktoje apklausoje išryškėjo, kad svarbiausi kriterijai apsisprendžiant, ar likti mieste, apima miesto rajonų išplanavimą ir jo patogumą, galimybes darbo rinkoje, gyvenimo didmiestyje iššūkius (oro tarša, triukšmas, kamščiai, atstumai) ir ypač įperkamumą.

Tyrimo autoriai sako, kad jaunųjų vilniečių vizija — ne tik svajonė apie patogų miestą, bet ir iššūkis politikos formuotojams: kaip išlaikyti Vilnių vieta, kur jauni žmonės nori ne tik pradėti, bet ir tęsti gyvenimą.

„Vilnius šiandien turi viską, kad taptų ne tik patraukliu studijų miestu, bet ir vieta, kur gimsta globalios idėjos. Klausimas – kokį kelią pasirinksime. Yra trys alternatyvos: galime tapti „globalių vilniečių“ miestu, kuris išlaiko ryšį su pasauliu, bet dažnai praranda savo talentus, išvykstančius kitur. Galime stiprinti „žinių eksporto“ kryptį, kur švietimas ir mokslas tampa šalies stiprybe, o Vilnius – akademinių mainų centru. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje daugiausia laimėtų miestas, kuris taptų „talentų uostu“ – vieta, kur jauni žmonės iš viso pasaulio ne tik studijuoja, bet ir pasilieka gyventi, dirbti bei kurti savo ateitį. Tai kryptis, kuri reikalauja drąsos, bet būtent ji paverstų Vilnių tikru šiaurietiško tipo talentų centru“, – sako dr. Dalius Misiūnas.