Visas butas vos viename kambaryje: kaip transformuota gyvenamoji erdvė pagalbą teikiančiame centre

Dar visai neseniai tai buvo kambarys su būtiniausiais baldais. Šiandien tai – apgalvota, daugiafunkcė gyvenamoji erdvė, kurioje telpa beveik visas butas: poilsio zona, vaikų kampelis, maisto gaminimo įranga, darbo zona ir net kompaktiškas prieškambaris. Būtent tokia gyvenamųjų erdvių transformacija įvyko Vilniaus miesto krizių centre – tam, kad net ir laikini namai ieškantiems pagalbos būtų jaukūs ir gražūs, rašoma IKEA pranešime žiniasklaidai.

Pasak su projektu dirbusios interjero dizainerės, pagrindinis iššūkis projektuojant 24 kv. metrų gyvenamąsias patalpas buvo vienoje erdvėje sutalpinti visas kasdieniam gyvenimui reikalingas funkcijas. Be to, buvo svarbu, kad kambarys galėtų prisitaikyti prie skirtingų šeimų poreikių.

„Norėjome sukurti funkcionalią ir ramią erdvę, kurioje bet kuri apsistojusi šeima galėtų saugiai pradėti naują gyvenimo etapą. Nedidelėje patalpoje reikėjo sumanių sprendimų, kad čia patogiai galėtų gyventi tėvai, su vaikais ar kūdikiais. Manome, kad mums pavyko viską apgalvoti iki smulkiausių detalių“, – sako IKEA interjero dizainerė Anastasija Rogačevska.

Bendrovė jau penkerius metus vykdo socialinę iniciatyvą „Pastebėk smurtą“, skirtą atkreipti visuomenės dėmesį į smurto artimoje aplinkoje problemą. Tam įgyvendinamos viešos informacinės kampanijos, gilinami darbuotojų įgūdžiai bei atnaujinami krizių centrai visose Baltijos šalyse.

Viena erdvė – keturios aiškios zonos

Atnaujintame kambaryje erdvė padalyta į keturias pagrindines zonas. Vaikų miegui pritaikyta dviaukštė lova – toks sprendimas leidžia sutaupyti vietos ir taip nedidelėje patalpoje. Kitų šeimos narių miegui parinkta patogi sofa-lova. Ryškių spalvų kūdikio kampelis suteikia saugią vietą patiems mažiausiems, o kompaktiškas prieškambaris su daiktų laikymo sprendimais padeda palaikyti tokioje aplinkoje būtiną tvarką.

Nedidelėje patalpoje įrengta ir valgymo bei bendravimo zona, kurios centru tapo daugiafunkcis stalas – prie jo galima ne tik valgyti, bet ir ruošti pamokas ar užsiimti kitomis kasdienėmis veiklomis.

„Zonų atskyrimas pagal paskirtį – dažnas sprendimas, planuojant funkcionalų interjerą. Ypač rekomenduojama tai daryti, kai gyvenamasis plotas yra riboto dydžio, kaip buvo ir šįkart. Tinkamai suplanuota erdvė gali tarnauti 24/7, net jeigu joje gyvena didelė šeima“, – teigia A. Rogačevska.

Dar vienas pakeitimas šiame interjere – spinta, kurioje telpa ne tik asmeniniai daiktai, bet ir būtinoji buitinė technika: šaldytuvas bei mikrobangų krosnelė. Tai leidžia šeimai turėti daugiau savarankiškumo net ir laikino gyvenimo sąlygomis. Erdvės dydžiui ir įvairiems poreikiams pritaikytas apšvietimas, atskiri šviestuvai įrengti vaikų ir valgymo zonose – tai leidžia sutelkti šviesą būtent ten, kur jos tuo metu reikia.

Patalpai parinkta neutrali spalvinė gama – anot dizainerės, pilki, smėliniai tonai kuria ramią, saugią aplinką ir mažina emocinę įtampą. O spalvingos detalės įneša žaismingumo.

Tiesa, pokyčiai palietė ne tik gyvenamuosius kambarius, bet ir pirmąją erdvę, kur patenka į Vilniaus miesto krizių centrą atvykstančios šeimos – priėmimo ir darbo patalpą. Anksčiau labiau priminusi įprastą biurą, šiandien ši erdvė aiškiau atskirta į darbo ir pokalbių zonas. Patalpos centre esantis susitikimų stalas tapo neutraliu pokalbių tašku, padedančiu mažinti įtampą ir skatinti atviresnį bendravimą.

Ilgalaikis įsipareigojimas

Vilniaus miesto krizių centro atnaujinimas yra ilgalaikės IKEA socialinės iniciatyvos „Pastebėk smurtą“ dalis. Bendrovė ją vykdo nuo 2020 m., siekdama atkreipti visuomenės dėmesį į smurto artimoje aplinkoje problemą ir svarbą nelikti nuošalyje, prisidėti prie teigiamų pokyčių. Tam bendrovė įgyvendina viešas informacines kampanijas, gilina savo darbuotojų žinias ir suteikia jiems pagalbos priemones, o taip pat atnaujina krizių centrus visose Baltijos šalyse.

Šiemet Lietuvoje IKEA pilnai atnaujino paskutiniąsias Vilniaus miesto krizių centro patalpas ir jį pilnai užbaigė. Dar ankstesniais metais atnaujinti ir visi Kauno šeimos krizių centro gyvenamieji kambariai, bendrosios erdvės, susitikimų kambariai, virtuvės. Iš viso Lietuvoje jau atnaujintos 59 skirtingos erdvės, daugiau nei 1 000 kvadratinių metrų, o projektuose savanoriškai dalyvavo daugiau nei 300 bendrovės darbuotojų.

Jei reikia pagalbos, nuketėjus nuo smurto artimoje aplinkoje, visada galima kreiptis į:

· Specializuotos pagalbos centrą: 070055516 (I–V 8.00–18.00) arba www.specializuotospagalboscentras.lt.

· Pagalbos moterims liniją: 080066366 arba www.pagalbosmoterimslinija.lt.

· Jaunimo liniją: 080028888 arba www.jaunimolinija.lt.

· Vaikų liniją: 116111 arba www.vaikulinija.lt.

· Skubiąją pagalbą numeriu 112.

Apie IKEA: 

IKEAyra baldų ir interjero prekių mažmeninės prekybos įmonė, įkurta Švedijoje 1943 metais. Bendrovėį Baltijos šalis įžengė 2013 m., kai Vilniuje buvo atidaryta pirmoji IKEA parduotuvė. Iš viso Baltijos šalyse šiuo metu veikia 9 IKEA pirkėjų aptarnavimo vietos: parduotuvės Vilniuje, Rygoje (atidaryta 2018 m.) ir Taline (atidaryta 2022 m.), taip pat prekių užsakymo ir atsiėmimo vietos Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Liepojoje (Latvija), Tartu (Estija). Pirmoji IKEA mažoji parduotuvė atidaryta 2025 m. liepą Pernu (Estija). IKEA mažmeninės prekybos bendrovėse Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje iš viso dirba apie 1 500 darbuotojų.

IKEA siūlo gero dizaino, patogius, kokybiškus namų įrengimo sprendimus už prieinamą kainą, kurie gaminami tausojant aplinką ir rūpinantis žmonių gerove. Skaičiuojama, kad per 2024 finansinius metus Baltijos šalyse veikiančiose IKEA parduotuvėse ir kitose aptarnavimo vietose apsilankė 6,7 mln. lankytojų.

Nuo 2024 m. pabaigos Baltijos šalių IKEA mažmeninės prekybos įmonės priklauso „Inter IKEA Group“.