Spaudos centras
To veikiausiai niekas nesitikėjo: paskutinės VMI viršininkės Editos Janušienės tarnybos savaitės jai buvo kur kas karštesnės, nei prognozavo meteorologai. Daug klausimų keliantis, patyliukais įsteigtas, visuomenei taip ir nepristatytas VMI „labdaros fondas“ atkreipė mokesčių mokėtojų bei institucijų dėmesį. Akys krypo ir į naująjį VMI viršininką: Martynas Endrijaitis, kaip paaiškėjo, yra vienas šio mįslingo privataus fondo dalininkų – drauge su kitais devyniais aukščiausias pareigas užimančiais VMI tarnautojais, įskaitant ir buvusią viršininkę.
„Ko tikrai nesitikėjau, tai kad pavyks išjudinti šią temą prieš pat baigiantis antrajai ir, dėkui įstatymams, jau paskutinei Editos Janušienės kadencijai,“ – juokiasi rašytoja Ilzė Butkutė, aną savaitę sulaukusi stulbinančių žinių iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK).
Vasaros pradžioje atkreipusi dėmesį į faktą, kad įsteigtas mįslingas Labdaros ir paramos VMI darbuotojams fondas, I. Butkutė aptiko informaciją, kad nuo pat fondo įsteigimo jam vadovauja Edita Janušienė – tebeidama VMI viršininkės pareigas. Kaip „skandinaviška“ vadove prisistatanti viršininkė spėjo suktis dviejose darbovietėse vienu metu ir ar tai nesukūrė interesų konflikto? Tokie klausimai kilo daugybei Ilzės skaitytojų, drauge pasinėrusių į nežurnalistinį tyrimą. Birželį I. Butkutė savo surinktą informaciją pateikė VTEK.
„Paradoksalu tai, kad VTEK galimą interesų konfliktą pamatė visai kitur, nei matėme mes su skaitytojais. Šis privatus dešimčiai fizinių asmenų priklausantis fondas buvo įregistruotas VMI patalpose. Įdomu tai, kad šį faktą į savo pranešimą įtraukiau paskutinę akimirką ir vedina tik intuicijos. Tačiau būtent čia VTEK ir kilo daugiausia klausimų. Akivaizdu, kad pirminių VMI atstovų pasiaiškinimų Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai nepakako. Rugpjūčio pradžioje VTEK paskelbė, kad pradeda oficialų buvusios VMI viršininkės elgesio tyrimą. Ką gi. Dvi kadencijas skaidrumą nuolat linksniavusi Edita Janušienė jau antrą sykį tiriama VTEK,“ – kikena I. Butkutė, drauge su skaitytojais ir užkūrusi karštą pirtį skaidrumo vėliavnešiams.
„Tragikomiška tai, kad įkvėpimą pristatyti daug klausimų sukėlusį fondą Edita Janušienė pajuto tik prasidėjus VTEK tyrimui. Tądien ji suskubo džiaugtis įsteigtu fondu savo LinkedIn paskyroje. O komentaruose girdamos fondo idėją jai atitarė ir kitos fondo dalininkės, – kvatoja Ilzė. – Tačiau jau po kelių valandų Edita Janušienė komentaruose pranešė, kad VTEK patikrinimo sulaukęs Labdaros ir paramos VMI darbuotojams fondas uždaromas. Na ir greitis! Tik įsivaizduokite, jei visos įmonės, kurias pradeda tikrinti VMI, užsidarytų tą pačią dieną, – juokiasi rašytoja, kurios neseniai pasirodžiusi knyga atskleidė ir daugiau tragikomiškų VMI valdymo niuansų. – Jei fondas buvo toks puikus, kaip jį piešia pati steigėja E. Janušienė, kodėl jis taip žaibiškai uždaromas? Ko išsigando fondo steigėjai ir kodėl jie dabar taip skuba šiuo fondu nusikratyti?“
VMI kol kas vis dar nėra viešai pateikusi savo pozicijos nei dėl fondo steigimo, nei dėl VTEK tyrimo, nei dėl tokio skuboto ir netikėto „labdaros fondo“ uždarymo.
Praeityje VMI viršininkė jau buvo tirta VTEK. Tąsyk komisija pripažino, kad Edita Janušienė neišvengė interesų konflikto, kuomet padidino algą VMI dirbančiai sutuoktinio seseriai.
„Na o jei be juokų, iš tiesų liūdna, kad maksimalaus skaidrumo, atsakingumo ir atskaitomybės iš kitų reikalaujanti institucija, Valstybinė mokesčių inspekcija, nesugebėjo nei laiku anonsuoti tokio fondo steigimo, nei iškomunikuoti fondo paskirties, nei, galiausiai, apsiginti nuo kilusios klausimų, abejonių, o galiausiai ir patyčių lavinos. Priminsiu, kad VMI komunikacijos skyriuje ir atstovais spaudai VMI dirba devyni žmonės, mokesčių mokėtojams kainuojantys keliasdešimt tūkstančių eurų per mėnesį. Kuo visi šie VMI komunikacijos specialistai buvo taip stipriai užsiėmę pastaruosius du mėnesius, kad nesugebėjo nė vienu sakiniu atsakyti į kylančią komunikacinę krizę?“ – stebisi Ilzė.
„Ir tai dar ne visi komunikacijos skyriaus laimėjimai. Man viešai pasidžiaugus VTEK pradėtu tyrimu, atrodo, prisikėlė Leonido Brežnevo dvasia. Lyg giliausio sovietmečio laikais, susidūriau su agresyvia cenzūra: buvau užblokuota oficialioje VMI paskyroje soc. tinkluose. Kad tik didžiosios Skaidruolės įvaizdis nenukentėtų!“ – juoko ašaras braukia rašytoja, kuri ir vasarodama savo malonumui narplioja VMI detektyvus.
Neseniai pasirodžiusi Ilzės knyga „Prieš Valstybinę Monstrų Иmperiją“ – sukrečianti, tačiau humoru praturtinta docudrama apie tai, kiek daug sovietinių aidų vis dar aidi institucijų koridoriuose. Knyga, parašyta pagal slapta padarytus garso įrašus bei susirašinėjimus su šaltiniais įvairiose valstybinėse įstaigose parodo tamsią ir absurdišką tikrovę, kurią pamatyti pasiruošę tikrai ne visi.
Knyga pirkėjams siunčiama ir vasarą, ją galima įsigyti elektroninėje Ilzės parduotuvėje.