Spaudos centras
Spaudos centras
Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakultete veikiančio Psichologijos instituto bendruomenė mini vieno iš psichologijos studijų VU įkūrėjų docento Juvencijaus Lapės 100-metį ir lapkričio 13 d. kviečia į šventinę konferenciją „VU Psichologijos katedros docentui Juvencijui Lapei – 100“.
Pasak VU profesoriaus emerito Albino Bagdono, Juvencijus Lapė (1925–2011) reikšmingai prisidėjo prie VU psichologijos studijų programos, kuri startavo 1969 m.,parengimo ir taip padėjo pamatus jau atkūrus Lietuvos nepriklausomybę prasidėjusiam psichologijos specialistų rengimo, mokslinių tyrimų ir teikiamų paslaugų plėtros bumui.
„Jis buvo ne tik tos studijų programos variklis, bet ir psichologinių tyrimų projektų vadovas (darbo ir inžinerinės psichologijos srityje), išleido kelias mokymo priemones, dėstė darbo ir inžinerinės, bendrosios ir pažinimo psichologijos kursus“, – pasakoja prof. A. Bagdonas.
Be to, pasak profesoriaus, J. Lapė buvo labai prosocialus kolega: „Ištikus sunkumams pirmasis ištiesdavo pagalbos ranką, išgelbėjo ne vieną studentą iš vieno tipiško „homo sovieticus“ prorektoriaus nemalonės. Praeito amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje aktyviai įsitraukė į Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimą, dirbo Socialinių mokslų fakulteto dekanu. Keletą metų prieš išeidamas į užtarnautą poilsį dėstytojavo Lietuvos teisės universiteto Psichologijos katedroje.“
VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto direktorė profesorė Roma Jusienė, kuriai porą metų nuo 1989-ųjų teko studijuoti pas J. Lapę, prisimena, kad tai buvo rūpestingas ir atsakingas dėstytojas.
„Docentą Juvencijų Lapę ir aš, ir mano kursiokai prisimename kaip labai atsakingą, paisantį taisyklių ir tvarkos, bet tuo pat metu labai empatišką dėstytoją, visapusiškai rūpestingą. Jis nepraeidavo pro susikrimtusį ar nuliūdusį studentą jo nepakalbinęs, nepasiteiravęs, kuo galėtų padėti“, – pasakoja profesorė.
Prof. A. Bagdonas, šventinėje konferencijoje skaitysiantis pranešimą apie doc. J. Lapę kaip apie psichologijos plėtros Lietuvoje „spiritus operandi“, pabrėžia, kad ypač reikšmingas buvo J. Lapės tandemas su psichologijos studijų „tėvu“ VU laikomu profesoriumi Alfonsu Guču.
„Dabar išgyvename Lietuvos psichologinės kultūros bumą, kurio pradžia sutampa suatkurtos Lietuvos nepriklausomybės pradžia. Tačiau plėtros pamatai buvo suręsti dviem ankstesniais etapais, kurių varikliai buvo du tandemai – dvi diplomuotų psichologų poros. Tarpukario Lietuvos psichologijos variklis buvo Jono Vabalo-Gudaičio (1881–1955) ir Vlado Lazersono (1889–1945) tandemas, pokario Lietuvos – Alfonso Gučo (1907–1988) ir Juvencijaus Lapės (1925–2011) tandemas“, – teigia prof. A. Bagdonas.
Juvencijus Lapė gimė 1925 m. rugsėjo 13 d. Degėsių kaime. Kaip pasakoja prof. A. Bagdonas, neramiu Antrojo pasaulinio karo laiku J. Lapė baigė septynmetę mokyklą, įgijo mokytojo profesiją kartu su viduriniu išsilavinimu, o 1946 m. tapo vienu pirmųjų VU psichologijos studentų.
„Bet vos baigus pirmąjį kursą, toji VU studijų programa uždaroma ir J. Lapė nukeliauja studijuoti psichologijos į Vilniaus pedagoginį institutą. Dar studijuodamas pradeda ir savo darbinę veiklą: kuria globos įstaigas kurtiesiems, net direktoriauja Varnių mokykloje, kol 1958 m. tampa pirmuoju Lietuvoje psichologijos aspirantu. Kaip ir dera, po ketverių metų (1962 m.) apgina daktaro disertaciją, kurioje lyginami suvokimo regėjimu ir lytėjimu ypatumai. Jau aspirantūros laikotarpiu tampa prof. A. Gučo talkininku įkuriant Lietuvos psichologų draugiją (LPD), organizuojant jos veiklą: rengiant konferencijas ar leidžiant psichologams skirtą žurnalą, pertvarkant LPD į savarankišką LPS – Lietuvos psichologų sąjungą dar 1988 m. Juvencijus Lapė buvo veiklos žmogus („spiritus operandi“), atviras, komunikabilus, emociškai stabilus ir sutarus“, – apibendrina prof. A. Bagdonas.
Šventinė konferencija „VU Psichologijos katedros docentui Juvencijui Lapei – 100“ vyks lapkričio 13 d. nuo 13 val. VU Filosofijos fakulteto (Universiteto g. 9) 201 auditorijoje. Programą rasitečia.
