VVKD: džiaugiamės galėdami prisidėti prie tvarumo iniciatyvų

Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) iš Nemuno ištraukė ir perdirbimui išgabeno daugiau nei 4,5 tonų padangų. Tai tik maža dalis radinių iš to, ką kasmet tenka ištraukti iš Lietuvos upių. Tokie atliekų kiekiai rodo, kad upių valymas, priežiūra bei tinkamos infrastruktūros palaikymas yra gyvybiškai svarbūs ne tik saugiai laivybai, bet ir upių ekosistemų išsaugojimui.

VVKD, tvarkydama vandens kelius, gerina jų pakraščiuose supiltų atvirų salelių būklę, taip prisidėdama prie paukščių apsaugos tikslų. Pakrantėse supilti smėlio pliažai didina rekreacinį potencialą. Vykdoma veikla susijusi ne tik su saugios laivybos užtikrinimu – ji taip pat reikšmingai prisideda prie bendros upių būklės gerinimo.

 ES investicijos ir apdovanojimai išskirtiniam projektui

 Skatinant tvarų judėjimą, VVKD prieš keletą metų baigė įgyvendinti laivybos kelio Nemunu modernizavimo projektą, kuris tapo išskirtiniu Lietuvoje ir pelnė net kelis apdovanojimus.

 „Esame įsipareigoję rūpintis gamta ir palikti ją švaresnę ateities kartoms. Nemuno laivybos kelio modernizacijos projektą laikome proveržiu – buvo sudarytos sąlygos naujai, tvaresnei transporto rūšiai. Lietuva dabar turi galimybes ne tik pramoginei ir keleivinei laivybai, bet ir krovinių gabenimui Nemunu – mūsų vandens kelių „autostrada “, – teigė VVKD direktorius Vladimiras Vinokurovas.

 Šis projektas, finansuotas ES struktūrinių fondų lėšomis, 2023 m. konkurse „Europos burės“ buvo apdovanotas už investicijas į darnią aplinką. Tais pačiais metais projektas buvo aukščiausiai įvertintas ir tarptautiniame Transporto inovacijų forume – „Žaliojo susisiekimo apdovanojimuose“.

Įgyvendinant laivybos kelio Nemunu modernizaciją, rekonstruotos ir/ar įrengtos net 553 bunos upėje. Jos padeda užtikrinti reikiamą gylį, saugią navigaciją, svarbiausia – padeda išlaikyti upės vagą savaiminiu būdu nukreipiant upe plukdomas sąnašas kranto kryptimi.

Pagerinus laivybos sąlygas Nemune, jau pastebimi pokyčiai - laivų skaičius upėje auga, verslo susidomėjimas krovinių pervežimais taip pat didėja.

 Nemunas – buveinė paukščiams

Lietuvoje upių įvairovė yra reguliuojama ir saugoma teisės aktų ir tarptautinių konvencijų. Jų pagrindu yra vykdomi įvairūs veiksmų planai kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimui. VVKD, vykdydama vidaus vandenų priežiūros darbus, prisideda prie šių tikslų įgyvendinimo.

VVKD specialistams kartais tenka imtis ir ne tipinių užduočių šalinant seklias vietas upės vagoje,  bet ir proaktyviai prisidėti prie „gerbūvio“ paukščiams kūrimo.

Praėjusių metų lapkritį VVKD kartu su Lietuvos ornitologų draugija (LOD) ėmėsi iniciatyvos pasirūpinti upinių ir mažųjų žuvėdrų apsauga: buvo imtasi tinkamai sutvarkyti Nemuno upės salą ties Lipliūnais, Druskininkų savivaldybėje. Ši iniciatyva, tai savanoriškas dviejų organizacijų projektas siekiant tęsti pasibaigusį upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugai Lietuvoje projektą.

Kad iš žiemaviečių sugrįžusios žuvėdros rastų tinkamas vietas kurti lizdus ir perėti, buvo būtina pasirūpinti, kad išliktų žemžolės, atviro smėlio ar žvyro salos. Todėl Nemuno upės laivybos kelio tvarkymo metu iš upės vagos iškastas gruntas – smėlis ir žvyras buvo supiltas ant kasmet vis labiau užželiančios upės salos.

Iniciatyvos įgyvendinimo metu buvo išspręsta ir kita problema: buvo pagilinta upės protaka, skirianti salą nuo kranto. Tai leido užtikrinti, kad plėšrūnai negalės pasiekti salos ir žuvėdros galės sėkmingai užauginti savo palikuonius, ko nepavyko padaryti jau keletą metų.

 „Valymo metu iškastas smėlis supilamas pakrantėse arba atvirose sąvartose. Tokios salos tapo paukščių perimvietėmis, todėl, jei darbai vykdomi ne perėjimo laikotarpiu, jos papildomos smėliu. Tokie matomi rezultatai ypač motyvuoja mūsų komandą tęsti darbus, kurie svarbūs ir gamtai“, – teigia VVKD laivybos direktorius Aurelijus Rimas.

 Į pagalbą gamtai – speciali technika

Tiesa, VVKD specialistams ne visada tenka išvysti tokius džiugius vaizdus, kaip žuvėdrų jaunikliai.

 „Siekdami užtikrinti švaresnę ir saugesnę aplinką, surenkame atliekas ir šiukšles ne tik iš upės, bet ir jos pakrančių. Kasmet vandenyje ir šalia jo randamų atliekų kiekis šokiruoja. Pavyzdžiui, praėjusiais metais utilizavimui išvežėme daugiau kaip 5 tonas įvairių atliekų (padangų, trosų, betono luitų ir t.t.), iš kurių net 90 procentų buvo ištrauktos valant laivakelį“, – sakė A. Rimas.

Iš upių ištraukiama ne tik padangos ar trosai, bet ir dideli metalo, betono gabalai, plastiko atliekos, susiraizgę laidai ir kabeliai. Tam naudojamos žemsiurbės „Upyna“, „Nemunaitis“ ir plaukiojantis kranas „PK-10“. Kai kuriuos objektus ištraukti padeda net narai.

Pagrindinis tikslas – sinergija su gamta

 Upės yra gyvybiškai svarbios natūralios ekosistemos, atliekančios daugybę funkcijų: veikia kaip naturalūs vandens keliai, jungiantys įvairias vietoves, bet ir yra pagrindinis gėlo vandens šaltinis ir buveinė daugeliui gyvūnų, augalų rūšių. Todėl bet kurie darbai, atliekami upėse, yra griežtai reglamentuojami.

Upių dugno valymo ir gilinimo darbai vidaus vandens keliuose, uostuose ir prieplaukose yra atliekami vadovaujantis Aplinkos ministro patvirtintais reikalavimais, o veiklos reikšmingumo poveikis ekosistemoms visuomet įvertinamas iš anksto – dar prieš pradedant darbus.

VVKD taip pat aktyviai siekia, kad reglamentavimas šioje srityje būtų kuo aiškesnis ir praktiškai pritaikomas. Tai padėtų išvengti nesusipratimų ar interpretacijų vykdant darbus ir leistų aplinkos apsaugos tikslus įgyvendinti nuosekliai, atsakingai ir skaidriai.