Dėl šiltos žiemos bei sauso pavasario vandens gylis Lietuvos vidaus vandens keliuose šiuo metu yra nukritęs maždaug pusę metro, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) atkreipia dėmesį, kad dabartinė situacija – neįprasta, bet ji nėra kritinė.
Nemunu plaukiojantys krovininiai laivai pastaruoju metu pakraunami mažiau – tai įprasta praktika svyruojant vandens lygiui. Tuo tarpu pramoginiams laivams jokių ribojimų nėra. Šiuo metu Nemune vandens kelyje mažiausias gylis – 1,2 metro. Krovininė laivyba būtų stabdoma, jeigu gylis nesiektų metro. Tiesa, tokio sprendimo niekada neprireikė.
„Atidžiai stebime situaciją, taip pat bendradarbiaujame su Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Įprastai pavasarį vandens lygis būna aukštesnis. Šįkart jis žemesnis dėl menko sniego kiekio praėjusią žiemą, mažo kritulių kiekio. Vis dėlto vandens pakanka saugiai laivybai užtikrinti, o ir prognozės – palankios laivybai. Artimiausiu metu lietus turėtų papildyti upes“, – sako VVKD laivybos direktorius Aurelijus Rimas.
VVKD hidrografijos specialistai informaciją apie vidaus vandens kelių gylius gauna iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos ir pačios VVKD vandens lygio stebėjimo stočių. Gyliai ir laivybos sąlygos reguliariai atnaujinami viešai prieinamuose interaktyviuose žemėlapiuose.
Šiuo metu mažiausi vandens gyliai pagrindinėje krovininės laivybos arterijoje – Nemune tarp Kauno ir Uostadvario – yra ties Skirsnemune, Raudone, Veliuona, Kaukėnais, Tatamiškiais.
Praėjusiais metais Nemunu iš Kauno arba Jurbarko į Klaipėdos uostą bei iš jo plukdyta 44 tūkst. tonų krovinių. Daugiausia gabenta jūrinių konteinerių, skaldos, grūdų, skiedrų, metalo gaminių, negabaritinių krovinių.