Vyriausybė pritarė Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pakeitimams

Šiandien Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo perkeliamos ES direktyvos* nuostatos, tuo pačiu atnaujinamos nacionalinės fiskalinės drausmės taisyklės ir suderinamos su nauja ES ekonominės valdysenos sistema.

Anot finansų ministro Kristupo Vaitiekūno, tai – vienas svarbiausių žingsnių siekiant, kad valstybės finansų valdymas būtų skaidresnis, aiškesnis ir labiau orientuotas į ilgalaikį valstybės finansų tvarumą bei investicijas.

„Naujoji fiskalinės valdysenos sistema stiprina valstybės finansų ilgalaikį tvarumą, sudaro sąlygas planuojamais biudžetais išlaikyti fiskalinę drausmę ir kartu suteikia daugiau erdvės investicijoms, įskaitant galimybę savivaldybėms vykdyti didesnės apimties investicijų projektus. Tai – subalansuotas sprendimas tarp fiskalinės atsakomybės ir lankstumo“, – sako finansų ministras K. Vaitiekūnas.

Teikiamais siūlymais didinama fiskalinė erdvė, bet išsaugomas viešųjų finansų tvarumas (lieka 60 % BVP skolos ir 3 % BVP deficito riba). Vietoje kelių rodiklių bus nustatyta viena pagrindinė taisyklė – valstybės biudžeto išlaidų augimo riba (vidutiniškai apie 5 %, lyginant su praėjusio laikotarpio išlaidomis), skatinamos investicijos, plečiamos savivaldybių galimybės įgyvendinti didesnės apimties projektus.

„Labai svarbu supaprastinti galiojančias fiskalinės drausmės taisykles ir padaryti vidutinio laikotarpio biudžeto planavimą aiškesniu bei stiprinti visuomenės, rinkų pasitikėjimą Lietuvos fiskaline politika“, – priduria ministras.

Paprastinama fiskalinė drausmė

Fiskalinės valdysenos sistema, kurios dalimi yra ir vidutinio laikotarpio biudžeto planavimas, yra susiejama su viena aiškia fiskalinės drausmės taisykle – valdžios sektoriaus išlaidų valdymu. Išlaidos – biudžeto rodiklis, kuris tiesiogiai gali būti veikiamas fiskalinės politikos (arba, pajamų ir išlaidų politikos) sprendimais ir jo stebėjimas būtų grindžiamas statistiniais duomenimis. Šis rodiklis taps pagrindu vertinant biudžeto tvarumą tiek nacionaliniu, tiek ES lygiu. Tai leis atsisakyti dabar galiojančios sudėtingos daugiapakopės fiskalinės drausmės taisyklių sistemos ir užtikrins, kad biudžeto planavimas būtų aiškesnis, skaidresnis ir lengviau prognozuojamas.

Skatinamos investicijos

Šiuo metu fiskalinės drausmės taisyklėse nėra numatyta sąlygų, išskirtinai skirtų investicijoms. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvai itin svarbu stiprinti ekonomikos potencialą tvariai investuojant, pakeitimais sudaromos galimybės ateityje didinti investicijas ir skatinti ekonomikos augimą, nepažeidžiant ES taikomų fiskalinės drausmės taisyklių. Be to, fiskalinės drausmės taisyklėse numatoma galimybė laikinai viršyti išlaidų augimo ribas, kai šalies finansų būklė susiduria su visuotinai pripažįstamais iššūkiais, tokiais, kaip šiuo metu esantis poreikis didinti investicijas į šalies gynybą. 

Didesnis skaidrumas ir atsakomybė

Siūloma įvesti automatinį nukrypimo nuo taisyklių laikymosi kompensavimo mechanizmą – viršijus išlaidų augimo ribas, sekančiais biudžetais būtų privaloma atsverti nukrypimą.

Taip pat įtvirtinamas „atsižvelgimo arba paaiškinimo“ principas. Šio principo taikymas reiškia naujas procedūrines fiskalinės drausmės taisykles, o jų įgyvendinimo stebėseną atliks nepriklausomos fiskalinės institucijos funkcijas vykdanti Valstybės kontrolė. Valstybės kontrolės, kaip nepriklausomos fiskalinės institucijos, vaidmuo išauga – ji vertins, ar suplanuoti, tvirtinami ir vykdomi biudžetai atitinka nacionalines ir ES fiskalinės drausmės taisykles ir viešai skelbs vertinimo išvadą. Nauja tai, kad Vyriausybė ir savivaldybės, gavusios nepriklausomos fiskalinės institucijos išvadas, turės arba į jas atsižvelgti, arba viešai paaiškinti, kodėl į jas neatsižvelgia. Ši nauja procedūrinė taisyklė reikšmingai prisidės prie fiskalinės politikos sprendimų skaidrumo didinimo. 

Naujos galimybės savivaldybėms 

Įstatymo pakeitimai palankūs savivaldybėms, joms savarankiškai valdant finansus. Savivaldybės biudžeto balanso reikalavimas nepriklausys nuo ekonomikos ciklo būklės, o tai sudarys sąlygas labiau nuspėjamai biudžeto politikai. Be to, maksimalus galimas metinis deficito limitas didinamas nuo 1,5 procentų iki 4,5 procentų nuo savivaldybės pajamų – atitinkamai, platesnės galimybės įgyvendinti didesnės apimties investicijų ir kitus projektus. Tai pat buvo atsižvelgta į savivaldybių pasiūlymus ir dvigubai, nuo 10 iki 20 procentų nuo savivaldybės pajamų, didinamas savivaldybių galimų suteikti garantijų limitas. Taip pat didinama pajamų bazė, nuo kurios skaičiuojami garantijų, skolos, balanso rodikliai ir atitinkamų limitų panaudojimas. Ši bazė tampa didžiausia, kokia įmanoma – ją sudaro visos savivaldos pajamos (įskaitant dotacijas). 

*2011 m. lapkričio 8 d. TARYBOS DIREKTYVA 2011/85/ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms 2024 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva (ES) 2024/1265, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/85/ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms