Vytauto Didžiojo karo muziejus ruošiasi atgimti antrą kartą

Vienas seniausių Lietuvos muziejų Vytauto Didžiojo karo muziejus vakar pasirašė trišalę projekto finansavimo sutartį su LVPA ir Ūkio ministerija. Projektui „Vytauto Didžiojo karo muziejaus statinių komplekso pritaikymas turizmo reikmėms“ (I etapas) įgyvendinti skirta 3 mln. Lt Europos Sąjungos parama.

Šiandien 1934 m. statytas Karo muziejus su sodeliu yra vienas iš reprezentacinių Kauno miesto objektų, tačiau ilgus metus nebuvo restauruotas. Muziejaus pastatas yra išlaikęs autentišką planinę struktūrą, o fonduose saugoma nemažai eksponatų, tarp jų ir legendinė, Lietuvą išgarsinusi „Lituanica“. Siekiant, kad šis kultūros paveldo objektas taptų patraukli ir noriai Lietuvos bei užsienio turistų lankoma vieta, šiuolaikišku istorinius reliktus eksponuojančiu muziejumi, būtina jo rekonstrukcija.

Sparčiau šio tikslo pasiekti padės skirta struktūrinė parama iš Europos regioninės plėtros fondo. Jos lėšomis bus atkurtas autentiškas vieno iš moderniosios architektūros pradininkų Lietuvoje, tautinio stiliaus propaguotojo architekto Vladimiro Dubeneckio suprojektuotas Vytauto Didžiojo karo muziejaus fasadas ir vidaus patalpų išvaizda.

„Nepaprastai džiaugiuosi, kad per savo keturiasdešimt muziejinio darbo metų sulaukiau dienos, kai muziejus gavo reikšmingą paramą atsinaujinti. Nuveiktas didžiulis pasiruošiamasis darbas – dokumentus vežėme dešimtimis kilogramų, vežimais. Dabar svarbu, kad rangovai, dirbdami kartu su kultūros paveldo specialistais, iš pilko pastato muziejų paverstų patrauklesnį svečiams ne tik savo eksponatais,“– pakilios nuotaikos pasirašant projekto finansavimo sutartį neslėpė muziejaus direktoriaus pavaduotojas Steponas Gečas.

Karo muziejus turi vieną didžiausių šaunamųjų ginklų kolekciją Rytų Europoje. Fonduose sukaupta apie 230 tūkst. eksponatų: šaltieji ir šaunamieji ginklai, archeologiniai radiniai, dokumentai, fotografijos ir negatyvai, vaizduojamojo meno ir portretų rinkiniai. Ypač vertingos ginklų, Balio Buračo negatyvų kolekcijos, „Lituanicos“ relikvijos, pirmojo Lietuvos kariuomenės vado generolo Silvestro Žukausko ir kitų kariuomenės kūrėjų asmeniniai ginklai ir daiktai. Didelės Antrojo pasaulinio karo, 1944–1953 m. Lietuvos partizanų kovų, numizmatikos kolekcijos, o bibliotekoje sukaupta apie 15 tūkst. leidinių.

„Dabar vertybės, kaip mes vadiname eksponatus, yra pervertinamos, nes nemažai jų ir dovanota. Didžiuojamės, kad turime aukštos kvalifikacijos ginklų specialistų, gebančių sukomplektuoti juos,“ – teigė S. Gečas. Paramos lėšomis įrengus dvi parodų sales bus galimybė periodiškai keisti parodas, papildomai per metus eksponuojant 1200–1500 muziejaus fonduose saugomų vertybių, o atnaujintas holas taps reprezentuojančia vieta

Muziejininkai nenurimsta: jau rengiamasi ir kitiems projektams, nes septyniems šiuo metu veikiantiems Karo muziejaus skyriams, išsidėsčiusiems įvairiose Kauno vietose ir net Vilniuje, verkiant reikalingos kapitalinės rekonstrukcijos. Artimiausiuose planuose pirmo muziejaus aukšto pritaikymas edukacinėms klasėms, restauravimo dirbtuvių atnaujinimas ir kt.

Šiuolaikiškas Vytauto Didžiojo karo muziejus turės platesnes galimybes bendradarbiauti ir su kitais Lietuvos bei užsienio muziejais, organizuoti mokslines ir kitas šalies bei tarptautines konferencijas.

Dabar muziejus sulaukia apie 50 tūkst. lankytojų kasmet, o per dvejus metus atnaujintame kultūros objekte tikimasi jų sulaukti dar daugiau.