Spaudos centras
Spaudos centras
Ką žada Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) po 2027 metų ir Europos Sąjungos (ES), ir Lietuvos ūkininkams? Akcentus bandėme sudėlioti kartu su kolegomis, rengdami Europos Parlamento pranešimą apie žemės ūkio politikos ateitį.
Pradžiai – šiek tiek statistikos. Europoje kaimiškos vietovės užima 83 proc. teritorijos (Lietuvoje – 85 proc.), jose gyvena apie 137 mln. žmonių. Mūsų fokusas buvo būtent į kaimo vietoves. Negali civilizuotuose ES šalyse atsirasti negyvenamų dykrų. Ūkininkai – mūsų maitintojai, nusipelnę pagarbos. Ar jiems deramai atlyginama?
Štai čia ir prasideda didieji paradoksai. 2022–2023 m. maisto produktų kainos ES pakilo beveik 25 proc., o kai kuriose šalyse – iki 50 procentų. Tačiau žemės ūkiu užsiimančių ir ten dirbančių žmonių pajamos tebėra mažesnės už vidurkį kituose ekonomikos sektoriuose. Jos sudaro tik 47 proc. vidutinio darbo užmokesčio ES.
Mieste gyvenančių žmonių pajamos paprastai yra didesnės nei kaime, o tai lemia nelygybę ir atskirtį. Įtakos tai turi ir kaimo senėjimui – 40 metų ir jaunesnių ūkininkų vidutinės pajamos ES yra mažiausios, todėl ir kaimiškos vietovės natūraliai sensta.
Mano teiktame pranešime pabrėžėme, kad žemės ūkis turi būti ekonominės ir politinės darbotvarkės prioritetas bei esminė ES saugumo ir gynybos politikos sudedamoji dalis.
BŽŪP tikslas turėtų būti žemės ūkio gamybos didinimas. Privalu užtikrinti deramą žemės ūkiu besiverčiančių žmonių gyvenimo lygį – tiesiog didinti pajamas. Paraleliai reiktų remti ir miškininkystės sektoriaus stabilumą, tvarumą ir konkurencingumą. Tai taip pat prisidėrtų prie kaimo plėtros.
Aiškiai išsakėme nuomonę, kad BŽŪP turi būti stiprinama, paprastinama. Programa turėtų būti lankstesnė ir modernizuota. Turime išlaikyti iki šiol gerai veikusią nuoseklią jos struktūrą ir užtikrinti ES žemės ūkio gamybos tvarumą aplinkosaugos bei socialiniais aspektais.
Pagrįsti ir itin svarbūs Lietuvos žemdirbių norai – tiesioginių išmokų už hektarą suvienodinimas ES. Po ilgų diskusijų ir didelių pastangų, pavyko į dokumentą įtraukti nuostatą, kad tiesioginių išmokų sulyginimas yra itin svarbus siekiant užtikrinti sąžiningas paramos sąlygas ūkininkams ir sąžiningą konkurenciją ES. Pabrėžėme, kad tiesioginės išmokos sudaro svarbią metinių ūkio pajamų dalį ir kad teisingas jų paskirstymas visoje ES yra būtinas.
Tai pat atkreipėme dėmesį į jaunus ūkininkus – kartų kaita yra labai svarbi Europos žemės ūkio ateičiai.
Naujos technologijos – dar vienas aspektas be kurio neapsieis šiuolaikinis, klestintis ūkis, todėl paraginome skubiai patvirtinti ir pradėti naudoti naujus augalų veisimo metodus, pavyzdžiui, genų redagavimą, kurio vienas išradėjų yra Lietuvos profesorius V. Šikšnys. Taip išvesti augalai yra atsparesni kad ir temperatūrų „šuoliams“ ar potvyniams, efektyviau naudoja išteklius.
Visa tai neįmanoma be papildomų asignavimų į BŽŪP. Todėl dokumente raginome priimant kitą daugiametį ES biudžetą užtikrinti didesnį ir specialų žemės ūkio finansavimą, atmetant jo integravimą su kitomis finansavimo sritimis, pavyzdžiui, Sanglaudos, Regioninės plėtros ir žuvininkystės fondais.
Fondų „įliejimas“ į vieną katilą gali pakenkti išskirtiniam žemės ūkio politikos vaidmeniui ir sumažinti BŽŪP tenkančias lėšas. Taip pat pabrėžėme, kad reikia paprastesnės BŽŪP finansavimo struktūros, kuri būtų naudinga aktyviam ūkininkui.
Ir pabaigai nedidelis reziumė: mūsų parengtas pranešimas – tai lyg gairės tolimesnei diskusijai dėl žemės ūkio ateities. Kaimo vietovių klestėjimas, žemdirbių verslumas bei aplinkos ir gamybos darna – pamatiniai išgyvenimo veiksniai.
Vytenis Povilas Andriukaitis, europarlamentaras, Europos Parlamento Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso (S&D) narys