Spaudos centras
Spaudos centras
Šią vasarą Europą buvo užplūdusi neregėta karščio banga. Nenuslūgstanti kaitra ir jos keliamos problemos pasiekė ir plenarines Europos Tarybos sesijas. Ar įmanoma suvaldyti tokį gamtos šėlsmą?
„Eurobarometro“ apklausa žeria daug skaičių. 85 proc. europiečių mano, kad klimato kaita yra rimta problema. 8 iš 10 apklaustųjųpritaria Europos Sąjungos (ES) užsibrėžtam tikslui iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui. Daugiau nei trys ketvirtadaliai europiečių pritaria nuostatai, kad klimato kaitos sukeliama žala daug didesnė nei tos investicijos, kurios galėtų „atšaldyti“ mūsų planetą.
Apie 85 proc. apklaustų europiečių mano, kad kova su klimato kaita turėtų būti prioritetas gerinant visuomenės sveikatą ir gyvenimo kokybę. Tai europiečiai pajuto kasdieniame gyvenime. Daugiausia nusiskundimų pietų Europoje, taip pat Lenkijoje ir Vengrijoje.
Trys ketvirtadaliai apklaustųjų mano, kad, sumažinus iškastinio kuro importą, padidės energetinis saugumas, ir tai bus naudinga ES ekonomikai. Tyrimuose taip pat matyti, kad net 92 proc. europiečių imasi individualių klimato „atšaldymo“ veiksmų buityje.
Šie „Eurobarometro“ duomenys surinkti apklausus apie 27 tūkst. ES piliečių visose 27 valstybėse narėse.
Pastarąjį pusmetį mano atstovaujamuose Visuomenės sveikatos ir Aplinkos, klimato ir maisto saugos komitetuose klimato kaitai buvo skirtas išskirtinis dėmesys. Tiesiogiai šie klausimai buvo paliesti mano ruoštame dokumente dėl žemės ūkio ateities.
Europos Komisija (EK) neseniai pasiūlė iki 2040 m. 90 proc. sumažinti ES išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Kaip tai galėtų būti įgyvendinta realiai – kyla daugybė klausimų. Žemės ūkio traktorių „elektrifikavimas“, dyzelinių degalų atsisakymas logistikos grandinėse ar pagaliau gyvenamųjų namų renovacija – tai vieni iš paprastų, praktiškų uždavinių.
Kita vertus, jau daugelį dešimtmečių speciali parama skiriama atsinaujinantiesiems energijos ištekliams, energijos vartojimo efektyvumui ir energetiniam savarankiškumui, bet ar to pakanka?
Neseniai paskelbtas EK parengtas atnaujintų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planas iki 2030 metų. Tai ir švarios pramonės kursas, ir įperkamos žalios energijos planas namų ūkiams ar įmonėms. Tad ES tikrai siekia poveikio klimatui neutralumo, grindžiamo inovacijomis, visuotine gerove ir tvarumu.
Konkretesni ir daugeliui Lietuvos gyventojų pastebimi geros praktikos pavyzdžiai yra saulės baterijos ant ūkinės paskirties pastatų stogų. Tačiau kiek daug dar turime neišnaudotų galimybių. Didelė dalis gyvenamųjų namų vis dar nėra renovuoti, o tai reiškia, kad juosšildydami eikvojame pernelyg daug kuro ir taip dar labiau „šildome“ klimatą.
Be galo primityvi pozicija yra manyti, kad mano stogo renovacija yra tik mano rūpestis. Gamta tokio individualizmo neatleidžia ir kaskart mums primena, kad kiekvienas individas turi elgtis atsakingai, nes jis yra didesnės bendruomenės dalis.
Nuolat girdime, kad klimato kaitą sukelia žmogaus veikla, tačiau kažkodėl mažai kalbama kaip kiekvienas iš mūsų galėtų prisidėti prie situacijos gerinimo. Susidaro įspūdis, kad kažkas kažkur rengia protestą, nes turbūt jiems blogai, bet visiems kitiems lyg nėra ko skųstis.
Klimato kaita atsiliepia mums visiems. Akivaizdus šių reiškinių pavyzdys – užsitęsusios pavasarinės šalnos. Vyriausybei teko skelbti valstybės lygio ekstremalią situaciją: neįprastas atšalimas sunaikino iki 50–90 proc. derliaus, o kai kuriose vietovėse – iki 100 proc. uogų ir vaisių. Pasekmes ilgainiui pajusime visi. Ir finansines, ir socialines – kažkas brangiau mokės už braškes, o kažkas neteks darbo, nes derliui nuimti reikės mažiau žmonių.
Mus užpuolusi karščio banga, vėtros, vasaros audros ar šalnos – tai vis besikeičiančio klimato grimasos. Jos palies mus visus. Pastebima ir tai, kad kasmet ekstremalūs orai pasireiškia dažniau, o tai atneša vis daugiau žalos ir negandų mūsų kasdieniam gyvenimui.
Karštėjančio pasaulio problemą vaizdžiai apibūdino EK pirmininko pavaduotoja Teresa Ribera: „Europiečiai siunčia galingą žinią: jiems rūpi klimatas, jie jaučia riziką ir tiki veiksmais. Žaliasis kursas nėra abstraktus tikslas – tai bendras kelias į sveikesnį gyvenimą, saugią energiją ir žmonėms tarnaujančią ekonomiką“.
Tad negalime pasyviai laukti globalių klimato kaitos poveikį mažinančių projektų ar kokių nors naujų socialinių akcijų. Kiekvienas iš mūsų galime kurti tvaresnį pasaulį.
Vytenis Povilas Andriukaitis, europarlamentaras, Europos Parlamento Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso (S&D) narys