Spaudos centras
Spaudos centras
Kaip bus reglamentuojami viešieji pirkimai Europos Sąjungoje (ES) – tai svarstoma Europos Parlamente. Diskusijų epicentras – ar ES lėšos bus investuojamos į vietos gamybą, tvaresnius sprendimus ir sąžiningą atlygį už darbą. Dalis europarlamentarų sako, kad proeuropietiška kryptis turėtų būti dar stipresnė.
Ar valstybės narės galės dažniau pirkti europines ar net lietuviškas prekes? Atsakymo į šį klausimą ieškoma rengiant naujas Viešųjų pirkimų direktyvų reformos gaires, kurias svarsto Europos Parlamento Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas.
Viešieji pirkimai – tai ne tik biurokratija ar konkursai. Jie sudaro apie 15 procentų viso ES bendrojo vidaus produkto. Kitaip tariant, kalbame apie šimtus milijardų eurų, kurie formuoja rinką, darbo vietas ir net klimato politiką. Skaičiuojama, kad pagal viešųjų pirkimų sąlygas nupirktos prekės ar paslaugos „atsakingos“ už 11 procentų visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Todėl tai gali tapti galingu svertu, padedančiu skatinti tvaresnę gamybą ir atsakingą vartojimą.
Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas gaires jau patvirtino, tačiau Socialistų ir demokratų frakcija kartu su Kairiaisiais balsavo prieš. Pasak jų, dokumente neatsispindi pagrindiniai socialiniai, aplinkosauginiai ir strateginiai prioritetai. Frakcija siūlė, kad viešųjų pirkimų konkursuose būtų vertinamos ne tik kainos, bet ir darbo sąlygos bei kolektyvinės sutartys. Įmonės, kurios užtikrina darbuotojų teises, galėtų būti vertinamos palankiau, tačiau šiam siūlymui nepritarta.
Neįtraukti ir privalomi aplinkosauginiai kriterijai, kurie skatintų tvaresnius sprendimus bei mažintų poveikį klimatui. Dauguma viešųjų pirkimų vis dar remiasi mažiausios kainos principu, nors akivaizdu, kad pigiausias pasiūlymas ne visada yra geriausias visuomenei ar aplinkai.
Kitas neįgyvendintas siūlymas – suteikti pirmenybę europinėms prekėms ir paslaugoms strateginiuose sektoriuose. Tai padėtų stiprinti Europos strateginę autonomiją, tačiau šis principas dokumente išnyko.
Taip pat siūlyta riboti subrangovų „grandines“, norint išvengti didžiųjų tiekėjų dominavimo ir interesų konfliktų. Skaidrumas viešuosiuose pirkimuose turėtų būti taisyklė, o ne išimtis, tačiau ir šis pasiūlymas nebuvo priimtas.
Vis dėlto kai kuriuos pokyčius pavyko įrašyti. Numatyta kurti vadinamuosius „juoduosius“ ir „baltuosius“ sąrašus – paprasčiau tariant, tiekėjų, galinčių ir negalinčių dalyvauti konkursuose, sąrašus. Tai padėtų užtikrinti skaidresnį ir sąžiningesnį pirkimų procesą. Taip pat daugiau galimybių turės mažos, vidutinės, socialinės ir ne pelno siekiančios organizacijos, kurios iki šiol dažnai likdavo nuošalyje.
Viešieji pirkimai neturėtų būti varžybos, kas pasiūlys pigiau. Jie turėtų tapti įrankiu, stiprinančiu Europos ekonomiką ir vietos verslus. Pirmenybė turėtų būti teikiama europietiškoms ir vietinėms prekėms, ypač strateginiuose sektoriuose – nuo energetikos iki sveikatos apsaugos. Vis dėlto iki šiol strateginių sektorių sąrašas dar nėra parengtas.
Socialistų ir demokratų frakcijos vertinimu, dabartinės gairės kol kas per daug gynybinės, be aiškios vizijos ir tikros ambicijos. Tikimasi, kad reforma bus pristatyta 2026 metais, ir tuomet paaiškės, ar Europa pasirengusi ne tik taupyti, bet ir rinktis protingiau bei atsakingiau.
Vytenis Povilas Andriukaitis, europarlamentaras, Europos Parlamento Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso (S&D) narys