Žemės valdos projektai Lietuvoje vis kokybiškesni: 8 iš 10 parengiami be klaidų

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) duomenimis, 2025 m. patikrinta 5 740 žemės valdos projektų, iš kurių 82 proc. parengti be pažeidimų. Tai reiškia, kad šiemet net 8 iš 10 projektų parengti tvarkingai. Šis rodiklis yra vienas geriausių per pastaruosius kelerius metus. Palyginti su ankstesniais metais, kai be pažeidimų būdavo 77–80 proc. projektų, žemės valdos projektų rengimo kokybė nuosekliai gerėja.

„Pagrindinis pokytis, kurį matome, kad mažėja techninių ir procedūrinių klaidų. Tai rodo, kad tiek projektuotojai, tiek savivaldybės geriau išmano reikalavimus ir daugiau dėmesio skiria projektų kokybei dar rengimo etape“, – sako Dovydas Petraška, laikinai einantis NŽT direktoriaus pareigas. Anot jo, daugiausia tam įtakos turi NŽT įdiegta konsultacijų sistema ir žemėtvarkos procesų skaitmeninimas, leidžiantis greičiau pastebėti netikslumus.

Žemės valdos projektas – tai ne tik brėžiniai ar planavimo dokumentai. Tai sprendimai, darantys įtaką vietos bendruomenėms, žemės savininkams ir valstybės žemės naudojimo ateičiai. Todėl siekdama užtikrinti atsakingą ir teisėtą žemės naudojimą, NŽT nuolat tikrina projektus ir jų rengimo procesus. Tokios patikros padeda apsaugoti viešąjį interesą, užkirsti kelią pažeidimams ir užtikrinti skaidrią žemėtvarką.

Per metus atliekama apie 7 tūkstančius žemės valdos projektų patikrų. Jų metu vertinama, ar projektai neprieštarauja teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams, ar tinkamai informuojami suinteresuoti asmenys bei nepažeidžiamos trečiųjų šalių teisės.

Daugiausia žemės planavimo projektų 2025 m. parengta ir tikrinta Vilniaus rajono, Vilniaus miesto, Kauno miesto, Kauno rajono ir Klaipėdos rajono savivaldybėse.

Šiuo metu 96 proc. visų projektų rengiami ir tikrinami elektroninėje Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (ŽPDRIS). Tik 4 proc. dokumentų vis dar teikiami popierine forma – dažniausiai dėl specifinių ar archyvinių atvejų.

Skaitmeninė sistema leidžia sekti projekto eigą realiu laiku, užtikrina duomenų tikslumą ir mažina administracinę naštą projektuotojams bei savivaldybėms.