Ženevoje baigėsi 151-oji Tarpparlamentinės Sąjungos Asamblėja

2025 m. spalio 24 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Ženevoje (Šveicarijos Konfederacija) baigėsi 151-oji Tarpparlamentinės Sąjungos Asamblėja, kurioje dalyvavo Seimo delegacijos Tarpparlamentinėje Sąjungoje pirmininko pavaduotojas Arminas Lydeka ir delegacijos narė Modesta Petrauskaitė. Beveik savaitę posėdžiavusioje Asamblėjoje buvo susirinkusios parlamentų delegacijos iš 134 valstybių, dalyvavo virš 1000 dalyvių.

Paskutiniąją 151-osios Tarpparlamentinės Sąjungos Asamblėjos dieną priimti pagrindiniai dokumentai – Asamblėjos rezoliucija bei ypatingos svarbos klausimo rezoliucija. Asamblėjos rezoliucija „Neteisėto tarptautinio įvaikinimo aukų pripažinimas ir rėmimas bei priemonių šiai praktikai užkirsti kelią ėmimasis“ ragina nacionalinius parlamentus imtis veiksmų, kad būtų užkirstas kelias neteisėtam įvaikinimui, o aukos remiamos. Tai apima faktų ir aukų pripažinimą, pagalbą joms atsekant jų kilmę, pilietinių teisių gynimo užtikrinimą anuliavus įvaikinimą ir psichologinės pagalbos teikimą. Į rezoliuciją taip pat buvo įtrauktas Seimo delegacijos Tarpparlamentinėje Sąjungoje pateiktas papildymas, kuriuo šalys raginamos priimti atitinkamus teisės aktus, sukuriančius teisinį pagrindą neteisėto įvaikinimo nusikaltimo vykdytojų baudžiamajam persekiojimui visuotiniu lygmeniu.

Daug diskusijų sukėlė rezoliucijos tekste minimas Rusijos vykdomas tūkstančių Ukrainos vaikų išvežimas iš okupuotų teritorijų. „Išskirtinai svarbu pabrėžti, kad tokiame daugiašaliame ir daugialypiame forume, Rusijai vis dar turint nemažą įtaką, sutelktomis demokratiškų valstybių pastangomis tekste pavyko išsaugoti konkretų Rusijos vykdomų nusikaltimų prieš Ukrainos vaikus paminėjimą,“ – teigė Seimo delegacijos Tarpparlamentinėje Sąjungoje pirmininko pavaduotojas A. Lydeka.

Ypatingos svarbos rezoliucija „Parlamentiniai veiksmai prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, kibernetinius nusikaltimus ir hibridines grėsmes demokratijai ir žmonių saugumui“ buvo pateikta Tailando, Argentinos, Čilės, Lenkijos ir Švedijos delegacijų, remiant Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono bei „Dvylika plius“ grupės.

„Globalus „Dvylika plius“ – demokratiškų valstybių – požiūris ir bendradarbiavimas su Lotynų Amerikos ir Azijos regionais leido greta visiems regionams aktualių tarptautinių organizuotų nusikaltimų bei kibernetinių nusikaltimų dokumente pasmerkti ir Lietuvai bei visam mūsų regionui svarbias hibridines grėsmes, tarp jų – oro erdvės pažeidimus,“ – pažymėjo A. Lydeka.

M. Petrauskaitė pastebėjo, kad aktyvus daugiašalis bendradarbiavimas kartais mums atrodo toli, tačiau priimta Asamblėjos rezoliucija tiesiogiai liečia mūsų šalį. „Turime suvokti, kad labai svarbu ne tik imtis realių veiksmų šalies viduje kovojant prieš „netyčinius“ kaimyninių šalių veiksmus, pažeidžiančius Lietuvos oro erdvę, bet ir nešti žinutę pasauliui, kad tokio elgesio netoleruosime – priimta rezoliucija yra labai svarbi mūsų šaliai,“ – teigė M. Petrauskaitė.

151-osios Tarpparlamentinės Sąjungos Asamblėjos metu buvo priimta nauja – 183-oji – Asamblėjos narė – Brunėjaus Darusalamas, kuris tapo paskutiniu Azijos nacionaliniu parlamentu, prisijungusiu prie Tarpparlamentinės Sąjungos. Brunėjus Darusalamas, turintis 455 000 gyventojų, yra mažiausia Azijos šalis. Jo Įstatymų leidžiamąją tarybą sudaro iki 45 narių, skiriamų penkerių metų kadencijai, iš kurių šiuo metu pareigas eina 34.

Tarpparlamentinė Sąjunga – daugiau nei 135 metus gyvuojanti ir jau 183 pasaulio valstybes apjungianti parlamentinė organizacija. Narystę joje Lietuva atnaujino 1991 m. Glaudžiai bendradarbiaudama su Jungtinėmis Tautomis, Tarpparlamentinė Sąjunga kasmet rengia dvi parlamentines asamblėjas, suburiančias viso pasaulio parlamentarus diskutuoti globaliais klausimais.