Žiedinės ekonomikos kursas Europoje: kaip prie jo jungiasi Lietuva

Žiedinė ekonomika tampa viena svarbiausių Europos konkurencingumo strategijų. Briuselyje vykusioje Europos žaliųjų sprendimų savaitėje („EU Green Week 2025“) Inovacijų agentūra pristatė, kaip prie šios transformacijos jungiasi Lietuva – per inovacijas, partnerystes ir regioninio potencialo panaudojimą.

„Žiedinė ekonomika Lietuvai – ne tik aplinkosauginė atsakomybė. Tai realus ekonominio augimo, inovacijų ir naujų darbo vietų potencialas. Norėdami išlikti konkurencingi, turime kurti žiedinius verslo modelius, remti technologinę transformaciją ir auginti kompetencijas, kurios reikalingos buvo ne vakar, o bus rytoj“, – sako Teresė Škutaitė, Inovacijų agentūros „GreenTech Hub“ vadovė.

Šių metų „EU Green Week“ tema – „Circular Solutions for a Competitive EU“, akcentuojanti, kad žiediškumas – tai ne aplinkosaugos uždavinys, o ekonomikos ateitis. Trijų dienų renginyje dalyvavo daugiau nei 800 žmonių: Europos Komisijos pareigūnai, verslo atstovai, regionų valdžios, NVO, mokslininkai, akcentuojamas vadinamasis „trijų C“ principas – Clean, Competitive, Circular, kuriuo remiasi naujoji ES ekonominė paradigma.

„Tokie renginiai kaip „EU Green Week“ padeda matyti, kur link juda visa Europa – ir kartu leidžia pasitikrinti, ką galime pasiūlyti patys. Čia gimsta idėjos, kurių įgyvendinimui reikalingi bendri projektai, tarpregioniniai eksperimentai ir ryšiai tarp verslų“, – teigia T. Škutaitė.

Iki 2050 m. pasaulyje gyvens apie 10 mlrd. žmonių – jei visi naudotų žaliavas taip, kaip dabar, jų reikėtų ne vienai, o trims planetoms. Tokie mastai neišvengiamai verčia permąstyti ekonominį modelį. ES jau keičia ekonominio augimo kryptį nuo „panaudok ir išmesk“ prie „saugok, pernaudok, investuok“. Žiedinė ekonomika tampa strateginiu pasirinkimu, leidžiančiu mažinti priklausomybę nuo importuojamų žaliavų, stiprinti tiekimo grandinių atsparumą, skatinti naujų technologijų kūrimą.

Tuo metu Lietuvoje žiediškumo indeksas 2023 m. siekė 3,9 proc. – beveik tris kartus mažiau nei ES vidurkis (11,8 proc.). Lietuvos ekonomika taip pat kol kas išlieka ypač imli ištekliams: medžiagų vidaus suvartojimas – 20,7 tonos vienam gyventojui (ES vidurkis – 13,9 tonos), o atliekų perdirbimo apimtys – vienos žemiausių ES. Dauguma pramonės sektorių vis dar remiasi pirminėmis žaliavomis, o antrinių medžiagų integraciją stabdo infrastruktūros trūkumas, pasenusios technologijos ir aukšti kaštai.

Tačiau būtent dėl to pokyčio potencialas Lietuvoje – vienas didžiausių. Šalis turi tvirtą biomasės bazę (5 vieta ES pagal sunaudojimą vienam gyventojui), stiprią statybų pramonę (7,3 proc. BVP), o artimiausiais metais žiediškumo sprendimams suplanuotos 64 mln. eurų investicijos iš ES fondų.

„Norint pasivyti ES vidurkį, reikia ne tik strategijų, bet ir praktinių įrankių: inovacijų finansavimo, tarpsektorinių partnerysčių, politinės valios. „EU Green Week“ – viena tokių platformų, kur susitinkama spręsti šiuos klausimus“, – pasakoja T. Škutaitė. 

Lietuvos vaidmuo Europos žiedinėje transformacijoje 

Lietuva „EU Green Week 2025“ diskusijose dalyvavo kaip partneris projekte „European Circular Innovation Valley“ (ECIV), kuris yra tiesioginė ES politikos įgyvendinimo priemonė.

„Tai penkerių metų trukmės projektas, kurio biudžetas siekia 27,2 mln. eurų. Jame dalyvauja 17 regionų iš 9 šalių, kurių bendras tikslas – sukurti tarptautinę žiedinės ekonomikos inovacijų ekosistemą. ECIV finansuos dvi atvirų kvietimų bangas, skatins verslų, regionų, institucijų bendradarbiavimą, testuos žiedinius sprendimus realiomis sąlygomis“, – dalijasi T. Škutaitė.

Lietuvoje ECIV partneris yra Inovacijų agentūra, kuri ne tik atstovauja šalies įmonėms Europos partnerystėse, bet ir padeda joms gauti ekspertines konsultacijas, rasti tarptautinių partnerių, įsitraukti į finansuojamus projektus.

„Tai – realios galimybės Lietuvos įmonėms: nuo pilotinių projektų iki naujų produktų kūrimo, nuo žinių mainų iki politikos formavimo pasiūlymų. Vienas iš kertinių ECIV principų – veikti ne per viršų, o iš apačios. Tai reiškia, kad vietos bendruomenės, verslai, savivaldybės tampa pokyčio ašimi. Projektas orientuotas į tai, ką kiekvienas regionas jau turi – ar tai būtų stipri biomasės grandinė, ar išvystyta statybų infrastruktūra, ar mokslinių tyrimų potencialas. Lietuvoje tai ypač svarbu – mūsų teritorinė ir ekonominė įvairovė leidžia kurti skirtingus, vietai jautrius sprendimus“, – sako T. Škutaitė.