Žingsnis personalizuotos medicinos link: LSMU vaistinėje – pacientui pritaikyti vaistai

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) vaistinėje – pokyčiai. Universiteto vaistinę integravus į Farmacijos fakulteto struktūrą, bendradarbiaujant mokslininkams ir gydytojams, pradėti kurti ir gaminti pacientų individualiems poreikiams bei  sveikatos būklei pritaikyti vaistai. Nauja galimybe jau susidomėjo ir šeimos gydytojai, inovacijų apimtis ketinama plėsti.

Vaistinės putos, plėvelės nuo skausmo, geliai, losjonai, asmeniškai parinkti kosmetikos gaminiai ar vaistažolių mišiniai – ne tik efektyvi naujovė.

Tai –  ir svarus Universiteto mokslininkų žingsnis plėtojant ne masinei gamybai, o konkretiems pavieniams pacientams skirtų preparatų kūrimą, atsižvelgus į žmogaus amžių, sveikatos būklę, vartojimo ypatumus ar gyvenimo būdą.

LSMU Farmacijos fakulteto  Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros vedėja prof. Jurga Bernatonienė priminė, jog vaistininkai nuo seno gamindavo individualius preparatus pagal receptą.

„Tačiau šiandien personalizuota farmacija atgimsta naujame lygmenyje: pasitelkiamos šiuolaikinės technologijos, išaugo pacientų ir gydytojų poreikis ieškoti lankstesnių, efektyvesnių gydymo būdų, ypač kai jų reikia sunkiais ar lėtiniais atvejais, vaikų, senyvo amžiaus žmonių, pacientų, kuriems reikalingas nestandartinis sprendimas, gydymui“,  –pabrėžė profesorė.

Pasak profesorės, personalizuota gamyba ypač vertinga tuomet, kai rinkoje tiesiog nėra tinkamo vaisto konkrečiam pacientui. Tokiais atvejais gydytojas nustato, ko pacientui reikia, o vaistininkas randa technologinį sprendimą tai tiksliai ir saugiai įgyvendinti.

Vaistinė – Universiteto struktūroje

LSMU vaistinę integravus į LSMU Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedrą, pradėta dirbti išvien su akademine Universiteto bendruomene – tyrėjais, technologais, farmacinės priežiūros specialistais.

Prie Universiteto vaistinės veiklos prisijungė mokslininkai, turintys patirties skirtingose srityse – nuo augalinių preparatų iki modernių vaistų nešiklių sistemų, bendradarbiaujama ir su įvairių sričių gydytojais: neurologais, ginekologais, dermatologais, odontologais, otorinolaringologais ir kt.

Paklausta, į kokią formą įmanoma „įpakuoti“ vaistą – ir kaip dėl to skiriasi jo poveikis, pašnekovė pasakojo, kad pagal klinikinius poreikius pacientams galima sukurti tikslingą konkretaus vaisto formą – o jų LSMU vaistinėje gaminama daugybė skirtingų: kapsulės, milteliai, tirpalai, suspensijos, tepalai, kremai, žvakutės, skalavimo skysčiai, įvairūs vaistažolių mišiniai.

Pažangioje gamyboje vis dažniau taikomos ir tokios vaistų formos kaip  plėvelės, vaistinės putos ar specialiai suformuluoti geliai bei kapsulės, pritaikytos individualiam gydymo tikslui. Pasak prof. J. Bernatonienės, ši įvairovė leidžia parinkti formą, kuri būtų ne tik veiksminga, bet ir patogi konkrečiam pacientui.

„Pavyzdžiui, jei reikia vietinio poveikio burnos ertmėje, galime sukurti lėtai burnoje tirpstančią plėvelę – ji užtikrina ilgalaikį veikliosios medžiagos kontaktą su pažeista vieta. Jei siekiame sisteminio poveikio, bet pacientas netoleruoja tablečių ar skystų formų, galima paruošti individualiai dozuotas kapsules. Kiekviena forma turi savo paskirtį ir privalumų – tai ne tik patogumas, bet ir efektyvumas, geresnis pasisavinimas bei mažesnė nepageidaujamų reakcijų rizika. Svarbiausia, kad vaistas pritaikomas žmogui, o ne žmogus – vaistui“, – pabrėžė profesorė.

Pasitelkiamos pažangios technologijos

Vienas sparčiai augančių ir perspektyvių personalizavimo laukų – endobiogeninis gydymas, kuriame vaistai parenkami atsižvelgiant į hormoninius ir metabolinius paciento rodiklius. Tokiems tikslams vaistinėje gaminami personalizuotai sudaryti mišrios kilmės preparatai, skirti palaikyti organizmo sistemines funkcijas ir atkurti fiziologinę pusiausvyrą.

„Ateities žvilgsnis krypsta ir į 3D vaistų gamybos tyrimus – kol kas šios technologijos dar nėra pritaikytos praktikoje. Vyksta aktyvūs moksliniai darbai, siekiama sukurti vaisto formas, kuriose vienoje dozėje būtų galima derinti keletą veikliųjų medžiagų su skirtingais išsiskyrimo profiliais. Tai padėtų dar tiksliau taikyti gydymą pacientams, sergantiems keletą lėtinių ligų ar turintiems ypatingų poreikių“, – į ateitį žvelgė prof. J. Bernatonienė.

Pašnekovė pastebi, kad personalizuota vaistų gamyba kuria naują bendradarbiavimo modelį tarp gydytojo ir vaistininko – svarbu ne tik gamyba, bet ir komunikacija, konsultavimas, veiksmingumo stebėjimas.

Tarp sėkmingų tokio bendradarbiavimo atvejų – įvairūs vaistiniai preparatai ginekologijos, neurologijos, odontologijos srityse: nuo burnos gleivinės gelių ar žvakučių iki odos priežiūros kremų, gaminamų tik įvertinus paciento būklę. Buvo sukurta ir sudėtingų preparatų vaikams, kuriems reikia labai tikslių mažų dozių, pritaikytų jų amžiui ir vartojimo galimybėms.

„Toks bendradarbiavimas padeda užtikrinti veiksmingą gydymą, stiprina tarpusavio pasitikėjimą tarp gydytojo ir vaistininko – o galiausiai viskas atsispindi svarbiausiame dalyke: pagerėjusioje paciento savijautoje“,  – pažymėjo prof. J. Bernatonienė.

LSMU vaistinė taip pat yra išskirtinė praktikos bazė farmacijos studentams, kurie čia tiesiogiai susipažįsta su šiuolaikiniu vaistininko darbu: stebi ir dalyvauja gaminant vaistus, kuriant kosmetikos priemones, mokosi teikti farmacines paslaugas realiose situacijose. LSMU vaistinė aktyviai plėtoja ir nuolat atnaujina įvairias farmacines paslaugas, kurios tampa neatsiejama moderniosios farmacijos praktikos dalimi.