Žiūrima pro pirštus: „Ji pati norėjo...“

„Pagal dabartinius teisės aktus, turi būti įrodyta, kad auka aktyviai priešinosi: ant kūno turi būti paliktos kovos žymės, žaizdos... Bet jeigu žmogus, bijodamas būti sužalotas, guli sustingęs, tuomet traktuojama, kad buvo duotas sutikimas santykiauti“, – piktinasi buvusi parlamentarė Morgana Danielė.

Prievartaujama kas penkta

„Apklausos rodo, kad moterys dažniau yra prievartaujamos ne tarpuvartėse ar naktį parkuose, o namuose savo partnerių. Visuomenė ne visada supranta, kad jeigu žmogus aktyviai nesipriešina, bijodamas būti stipriai sužalotas, tai nėra sutikimas santykiauti. Psichologiškai tai yra prilyginama prievartavimui. Remiantis tyrimais, maždaug kas penkta moteris per gyvenimą yra patyrusi seksualinį smurtą“, – su realia statistika supažindino M.Danielė.

Istorijų būna visokiausių, kai kuriuos atvejus būtų galima laikyti Baudžiamojo kodekso nusižengimu.

„Būna, kad moterys yra išprievartaujamos partnerių po gimdymo, dar ne visiškai sugijusios. Matydamas tokius sužalojimus apžiūros metu, gydytojas turėtų pranešti policijai, bet tai irgi įvyksta ne visada, – pasakojo M.Danielė. – Dabar Norvegija priėmė sutikimu grįstą įstatymą. Atsiradus valstybės požiūriui į seksualinį smurtą, įvedus atitinkamus įstatymus, kurie gina aukas, keičiasi ir žmonių požiūris. Taip yra vykdomas principas „iš viršaus į apačią“ (top-down approach), kai vienas svarbus žingsnis keičia likusius.“

Pasak jos, pokyčiai turėtų būti vykdomi ir su plačiu lyderių švietimu, siekiant sunaikinti įsisenėjusius mitus: „Lietuvių karta, ypač ugdyta sovietmečiu, turi prigijusius pasakymus apie vyro ir žmonos pareigas. Nemaža dalis žmonių užaugo tikėdami, kad seksualiniai santykiai – tarsi sutuoktinio pareiga. Tokiu būdu jie nebetenka autonomijos į savo kūną.“

Pašnekovė priminė, jog svarbu nepamiršti, kad kalbant apie prievartavimą vykdoma ir tam tikra priklausomybių prevencija: jeigu žmogus yra prievartaujamas šeimoje, tai atsiliepia jo psichinei sveikatai.

„Patyrus prievartą, pamažu išauga alkoholio ir kitų medžiagų vartojimo tikimybė, nes žmogus nori kokiu nors būdu susitvarkyti su kritinį lygmenį pasiekusia savijauta. Ne taip dažnai, kaip norėtume, problemas sprendžiame konstruktyviai. Žmogus instinktyviai nori nuslopinti neigiamas emocijas“, – pastebi buvusi parlamentarė Morgana Danielė.

Trūksta teisinio apibrėžtumo

Pašnekovės teigimu, Lietuvoje teisinė situacija toli gražu nėra pakankamai gera, ypač kai minimas seksualinis smurtas, kuris yra dar subtilesnė ir rečiau paliečiama tema.

„Trūkstant viešinimo, problema dar ilgiau išliks ir reikės dar daugiau dirbti, idant seksualinis smurtas būtų suvaldomas. Turint galvoje ribotas pareigūnų žinias ir iš sovietmečio atsineštą tradiciją pro pirštus žiūrėti į tai, kas vyksta namuose, bent kol kas situaciją bus sunku suvaldyti“, – nuogąstavimais dalijasi M.Danielė.

Ji atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Lietuvoje pagal įstatyminę bazę reikia įrodyti, ar seksualinio smurto atveju buvo kova ir pasipriešinimas. O jeigu būtų įvesta teisinė bazė, paremta sutikimu, tuomet būtų aiškinamasi, ar buvo duotas sutikimas.

„Esu skaičiusi Švedijos bylas, kur apibrėžiama net ir kaip vertinti pasimatymus. Pavyzdžiui, žmogus aiškiomis žinutėmis parašo, kad eina tik vyno išgerti ir tikrai nieko daugiau nebus. Jeigu įvyksta kas nors kitaip, tuomet yra kreipiamasi į institucijas ir renkami įrodymai, kad sutikimas nebuvo duotas“, – pasakoja buvusi politikė.

Pasak M.Danielės, net ir tais atvejais, kai žmonės kreipiasi, daug bylų yra nutraukiama.

„Nutraukimo priežastis – nepakanka įrodymų. Pagal dabartinius teisės aktus, turi būti įrodyta, kad auka aktyviai priešinosi: paliktos kovos žymės, žaizdos. O jeigu žmogus kenčia, sustingęs guli, tuomet kai kurie sako, kad sutikimas buvo duotas“, – piktinosi pašnekovė.

Jos teigimu, į diskusijas įsitraukia daug moterų, o labiausiai prieš siūlymo įsigalėjimą pasisakė vyrai.

„Kai pradėjome svarstyti įstatymų projektą, buvo surengta nepaprastai daug diskusijų. Į pastarąsias įsitraukė daugybė žmonių. Daugiausia – vyresnės moterys ir moterys iki 30 metų, patiriančios psichologinį spaudimą lytiškai santykiauti. Vyrai dažniau nuogąstaudavo: jei toks įstatymas bus priimtas, kaip reikės susigaudyti, ar buvo duotas sutikimas. Jie tvirtino, kad moterys dabar bus piktavališkos, padavinės vyrus į teismą“, – pasakojo M.Danielė.

M.Danielė teigia, kad, nepaisant pokyčių, erdvės temptis – be galo daug. Juolab kad dalis bylų net neįvertinamos kaip prievartavimas. „Įstatymas, kurį keičiau, numato, kad emocinis spaudimas yra vertimas santykiauti. Tačiau kiek turime tokių bylų? Per metus – vos dvi ir šios yra susijusios su nepilnamečiais asmenimis. Vadinasi, jeigu kreipiasi 13-15 metų mergaitė, kuri buvo priversta lytiškai santykiauti, tuomet byla yra užvedama. Bet jeigu kreipiasi suaugusi moteris, tai net nėra įvertinama kaip prievartavimas, nes juk ji galėjo vyrą nustumti ir pabėgti... Sutikimas neatrodo svarbus, todėl jį reikia apibrėžti įstatymų bazėje“, – įsitikinusi M.Danielė.

Stinga lytinio švietimo

„Įstatymų pakeitimai turi eiti koja kojon su lytiniu švietimu, kuris sunkiai skinasi kelią mūsų ugdymo įstaigose. Visokių klaidinančių ir net žmogaus psichiką žalojančių požiūrių dar galime sutikti išties daug“, – pašnekovė sukritikavo švietimo sistemą, teikdama, kad, nors programa reikalauja kalbėti apie lytiškumą, mokyklos ieško priežasčių to išvengti.

Jos teigimu, mokyklose vis dar yra gajos stigmos, tad norėdamos išvengti konflikto atsisako mokinius šviesti lytiškumo temomis. „Mokyklose vedamos lytinio švietimo pamokos kaip gyvenimo įgūdžių programos dalis. Problema yra ta, kad ugdymo įstaigos nedėsto lytiškumo ugdymo. Mokyklos renkasi tas gyvenimo įgūdžių dalis, kurios yra susijusios su pirmąja pagalba, saugumu keliuose – klausimais, kurie yra patogesni, lengviau išvengti konfliktų ar nepasitenkinimo iš tėvų pusės. Pasitaiko atvejų, kai mokytojams yra nurodoma lytinio švietimo nedėstyti“, – stebisi M.Danielė.

Ji pabrėžė, kad programoje yra nemažai skirtingų aspektų, kuriuos praleidus pro akis galima sulaukti skaudžių padarinių ateityje. Pavyzdžiui, gali kilti įvairios priklausomybės. „Programoje yra kalbama ir apie asmenines ribas, ir apie galėjimą pasakyti „ne“. Tai – bendras asmenybės ugdymas, ne tik įgūdžio „nesileisti būti prievartaujamam“ išmokymas“, – reziumavo buvusi politikė.