Žmogaus teisių dieną atidaro kampanija „Šalis be vaikų namų“

„Šalis be vaikų namų“ - tai šių metų gruodžio 10 dieną prasidedanti aktyvi kampanija, organizuojama  Žmogaus teisių stebėjimo instituto drauge su būriu nevyriausybinių organizacijų. Ši kampanija – tai kiekvieno iš mūsų asmeninis indėlis į mūsų visuomenės ateitį, kurioje kiekvienam vaikui užtikrinama teisė į rūpestį, dėmesį, tikrų namų šilumą ir svarbiausia – šeimą.

Lietuvoje daugiau nei 4000 tūkstančiai vaikų auga didelėse globos įstaigose – vaikų namuose. Daugelis vaikų namus įsivaizduoja kaip malonią, šviesią, šiltą aplinką vaikams augti. Kiti gi klausia: „Kur mes dėtume visus šiuos našlaičius?“ Tačiau dauguma globos įstaigose atsidūrusių vaikų visai nėra našlaičiai - jie turi tėvus.

Daugiau nei šešiasdešimt metų trunkantys tyrimai rodo, kad vaikų, ypač kūdikių, atskyrimas nuo šeimų ir patalpinimas į globos įstaigas rimtai žaloja jų sveikatą ir raidą.  „Kūdikiui gimus nei jo raumenys, nei smegenys nėra pilnai išsivystę. Smegenys auga pirmuosius trejus gyvenimo metus, intensyviausias augimas vyksta pirmuosius šešis mėnesius“ – konstatuoja psichiatras profesorius Dainius Pūras.

Smegenys vystosi patirčių ir stimuliacijos dėka, svarbiausias kurių – saugaus emocinio ryšio formavimas su kūdikiu besirūpinančiu asmeniu. Tai tampa pagrindu visiems vaiko ateities santykiams su šeima, draugais ir jų pačių vaikais.

„Kuo mažesnis vaikas, tuo didesnę žalą jo raidai sukelia gyvenimas  įstaigoje. Vaikui, kuriam dar nėra trejų metų, užtenka tris mėnesius pagyventi įstaigoje, ir jo raida sutrinka negrįžtamai“ – sako Dainius Pūras.  

Naujai atsiųsti kūdikiai kūdikių namuose verkia pirmąsias valandas, bet nesant ryšio su mylinčiu žmogumi mažyliai išmoksta tylėti, kartais tylą keičia tylios aimanos. „Ar matėte kūdikį sergantį depresija? Aš mačiau. Jis neverkia, bet ir nesijuokia. Nes nesitiki būti išgirstas. Tai palieka įspaudą visam likusiam gyvenimui.“ – sako menininkė, geros valios Žmogaus teisių ambasadorė Nomeda Marčėnaitė.   

Ne vienerius metus dėl vaikams padarytos žalos buvo kaltinami institucijų darbuotojai, bet juk vienas darbuotojas rūpinasi 10, 20 ar net 40 vaikų. Darbuotojai neturi kito pasirinkimo kaip taikyti kolektyvinį režimą, o juk vaiko auginimo pagrindas – jautrus atliepimas jo ar jos individualiems poreikiams.

„Blogiausia, kad vaikai niekuo nebesiskundžia –jie įpranta, kad jų emociniai poreikiai, o ypač – būti mylimiems, nebus patenkinti. Toks vaikas, paklaustas kaip jam sekasi, sako – gerai. Mane, ne tik žmogaus teisių požiūriu, bet kaip mamą sukrečia, kai darželinio amžiaus mažylis kaip kareivis raportuoja, kad jam visuomet viskas gerai,“ sako Dovilė Šakalienė, Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorė. „Užbėgant už akių situacijos suprimityvinimui – esą kaip puiku, kai vaikas viskuo patenkintas – noriu priminti, kad kai mums patiems viskas pasidaro gerai, tai paprastai būna psichikos sutrikimo požymis.“

„O ar žinote, kaip vadinasi ta institucija, kur patenka tėvų palikti naujagimiai Lietuvoje? Ji vadinasi -  sutrikusio vystymosi kūdikių namai.“ – pastebi Dainius Pūras. Į sutrikusio vystymosi kūdikių namus patenka dauguma tėvų globos netekusių kūdikių, taip pat ir visai sveiki  (gavę 10 balų pagal Apgaro naujagimio vertinimo skalę), tačiau labai greitai jie jau turi diagnozę...

Ar galima sukurti Lietuvą, kurioje nebūtų vaikų namų? Kažkam šis klausimas skamba retoriškai, kažkas tai pavadins utopija, tačiau tai – ranka pasiekiama realybė, kurią sėkmingai įgyvendino ar šiuo metu įgyvendina daugybė valstybių aplink mus. Mes tikime, kad mūsų visuomenė taip pat išmoks rūpintis savo vaikais, kaip Gruzija (iš 5000 vaikų globos namuose ten liko tik 120 sunkią negalią turinčių mažylių), kaip Rumunija (iš 200 000 vaikų institucijose teliko 5 procentai), Moldova (jau sumažino vaikų namuose augančių vaikų skaičių perpus).

Dar turime labai daug nuveikti, kad sisteminė vaikų institucionalizacija baigtųsi. Vienas pirmųjų žingsnių – visuomenės švietimas. Žmonės turi žinoti, kokią žalą institucijos daro vaikams, ir geresnes alternatyvas, kurios nekainuoja brangiau nei institucijos, tik jų atveju valstybė investuoja į vaikų gerovę, o ne į žalojimą.

Kviečiame kurti šalį be vaikų namų kartu. Daugiau informacijos kaip tą padaryti rasite svetainėje www.bevaikunamu.lt  

Kampanijos partneriai: SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija; Paramos vaikams centras; Gelbėkit vaikus; Psichikos sveikatos perspektyvos; Vaikų linija; Nacionalinis aktyvių mamų sambūris; Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“; Šeimos santykių institutas; Lietuvos neįgaliųjų forumas.

Kontaktiniai asmenys komentarams:

Dovilė Šakalienė
Direktorė
Žmogaus teisių stebėjimo institutas
8 671 04245
[email protected]

Natalija Bitiukova
Direktorės pavaduotoja teisės klausimais
Žmogaus teisių stebėjimo institutas
8 52 314 677
[email protected]

Mėta Adutavičiūtė
Patarėja teisės ir politikos klausimais
Žmogaus teisių stebėjimo institutas
8 52 314 676
[email protected]