Žmogaus teisių komitetas: žmogaus teisių pažeidimai medijose kelia rimtų iššūkių

2026 m. gegužės 13 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Gegužės 13 d. Žmogaus teisių komitetas išklausė žurnalistų etikos inspektoriaus ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2025 metų veiklos ataskaitą. Ją pristatė žurnalistų etikos inspektorius Dainius Radzevičius. Inspektorius pažymėjo, kad tarnybos veikla yra gerokai platesnė nei vien žurnalistų etika. „Iš esmės tai yra žmogaus teisių medijose gynimas“, – kalbėjo D. Radzevičius. Jis pristatė siūlymą žurnalistų etikos inspektoriaus pareigybės pavadinimą pakeisti į medijų ombudsmeno, o Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos pavadinimą atitinkamai keisti į Medijų ombudsmeno tarnybą.

Remiantis ataskaita, 2025 metais Lietuvos informacinę erdvę ir toliau formavo trys pagrindiniai tarpusavyje susiję veiksniai: Rusijos karas prieš Ukrainą, nedraugiškų valstybių vykdomos informacinės operacijos ir spartūs technologiniai pokyčiai skaitmeninėje aplinkoje. Šie veiksniai lemia demokratinių standartų silpnėjimą:

·       2025 metais atlikdama viešosios informacijos stebėseną, Tarnyba fiksavo tęstinį nedraugiškų šalių veikimą siekiant diskredituoti Lietuvos paramą Ukrainai.

·       Lietuvoje išaugo priešiškas veikimas ir neautentiškas, DI (dirbtinio intelekto) įrankiais paremtas elgesys socialiniuose tinkluose. Dėl dezinformuojančio ir klaidinančio automatizuotų paskyrų veikimo tarnyba į socialinį tinklą „Facebook“ kreipėsi 1317 kartų.

·       Tarnyba kreipėsi į socialinį tinklą „X“ dėl 254 netikrų paskyrų, kuriose buvo skleidžiamas DI sukurtas automatizuotas turinys ir dezinformacija, blokavimo.

·       Ataskaitiniais metais Tarnyba kreipėsi į viešosios informacijos skleidėjus dėl interneto portaluose lt.news-pravda.com ir euromore.eu skleidžiamos draudžiamos informacijos.

·       2025 m. fiksavo susirūpinimą keliančius incidentus, kai Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo platinama rusijos ideologiją atitinkanti propagandinė literatūra.

·       Tarnyba taip pat vykdė švietėjišką ir kitą visuomenei reikšmingą veiklą.

Vyraujanti tarnybai pateiktų skundų kategorija – asmens duomenų viešinimas socialiniuose tinkluose. 2025-ieji išsiskyrė skundų dėl nepilnamečių asmens duomenų (ypač jų atvaizdų) viešinimo socialiniuose tinkluose gausa.

D. Radzevičius pastebėjo, jog 2025 metais augo ekspertinio vertinimo apimtys, ypač dėl pornografinio turinio, vaikų išnaudojimo ir neapykantos kalbos. Dėl galimų vaikų išnaudojimo atvejų pornografiniam turiniui kurti kartais kreipiamasi net po keliolika kartų per dieną.

Pastebėta, kad neapykantos kalbos problema medijose ir socialiniuose tinkluose sukelia ne tik socialines pasekmes. Neapykantos kurstymas jungia neapykantą skleidžiančius asmenis į grupes, kurių veikla dažnai pristatoma kaip saviugda ar švietimas, tačiau realiai jų veikloje dominuojantis neapykantos aspektas priešpriešina visuomenę.

Komitetas, įvertinęs išaugusias tarnybos ekspertinio vertinimo apimtis bei tai, kad tarnybos veikla yra kritiškai svarbi visuomenės stabilumui ir nacionaliniam saugumui, nusprendė siūlyti Finansų ministerijai ir Kultūros komitetui, planuojant 2027 metų valstybės ir savivaldybių biudžetus, numatyti papildomų lėšų tarnybos veiklai užtikrinti.

Daugiau informacijos suteiks:

Seimo Žmogaus teisių komiteto biuro

patarėja Eglė Gabrielė Gibė

Tel. (0 5) 209 6809, el. p. [email protected]