„Žvilgsnis į save“: išrinkta geriausia naujoji Lietuvos architektūra

Vilniaus rotušėje spalio 13 d. įteikti Lietuvos architektų sąjungos konkurso „Žvilgsnis į save 2021-2022“ apdovanojimai.

Tradicinį dvitėjės sijos metrą lygiomis dalimis pasidalino šie nugalėtojai:

• Vilniaus Pilaitės gimnazija. Autoriai – „Do Architects“: A. Baldišiūtė, A. Neniškis, G. T. Gylytė, S. Grincevičiūtė, K. Žiliukas, A. Lenktys, S. Buoželytė, K. Grigaitis, G. Nevulytė, R. Žvirblytė, V. Stasiūnas,J. Paičius, M. Kauzonas.
• „Bokšto skveras“. Autoriai – „Archinova“: A. Gvildys, S. Lapienytė, I. Revuckaitė, „Studio Seilern Architects“: C. Seilern, L. Monteiro, P. Jurevičius.
• „Nemuno 7“. Autoriai – „Sigita Kundrotaite Savicke“: S. Kundrotaitė Savickė, R. Povilionienė, Ū. M. Bujauskaitė.
• Multifunkcinė renginių ir koncertų salė Zaraso ežero saloje. Autoriai – „Šarūno Kiaunės projektavimo studija“: Š. Kiaunė, A. Kiaunienė, V. Obolevičius, U. Valatkevičiūtė, konstruktorius M. Kasiulevičius, "Smailusis skliautas".
• Vaikų lopšelio-darželio „Pelėdžiukas“ rekonstrukcija. Autoriai – „Do Architects“: G. T. Gylytė, S. Grincevičiūtė, A. Baldišiūtė, A. Neniškis, I. Uogintas, V. Babij, J. Jauniškytė, J. Paičius, D. Baltrūnas, K. Čiplytė.

Komisijos atrinkti 40 objektų po apdovanojimų renginio bus eksponuojami Lietuvos architektų sąjungos būstinėje Kalvarijų g. 1, o spausdinamame kataloge sudėti visi konkursui pateikti darbai. Taip pat su konkurso darbais galima susipažinti tinklalapyje www.lietuvosarchitektura.lt.

„Žvilgsnis į save” – tai nuo 2003 m. Lietuvos architektų sąjungos organizuojamas renginys, skirtas Lietuvos architektams ir visuomenei, propaguojantis architektų bendruomeniškumą, profesinį atvirumą bei kokybišką architektūrą kaip vertybę ir svarbią kultūros dalį.

Kai ir ankstesniais metais, geriausius 2021-2022 metų darbus rinko tarptautinė komisija.

Serban Tiganas – gimė ir gyvena Kluže-Napokoje, Transilvanijoje, Rumunijoje. Po architektūros studijų Bukarešte jis pradėjo savo karjerą laimėjęs keletą konkursų ir dirbdamas įvairiuose miestuose bei komandose. 1997 m. jis įkūrė tarpdisciplininę, tarptautinius apdovanojimus pelniusią architektūros ir inžinerijos įmonę „Dico and Tiganas“. Nuo 2001 m. jis tapo profesijos aktyvistu OAR, Architektų ordine, įskaitant dvi pirmininko kadencijas, 2010-2018 m. Tarptautiniu mastu prisidėjo prie ACE kaip valdybos narys ir UIA kaip tarybos narys ir generalinis sekretorius. Šiuo metu yra Klužo-Napokos TU Architektūros ir urbanistikos fakulteto dekanas.

Siiri Vallner – estų architektė. Po architektūros ir urbanistikos studijų Taline, Kopenhagoje ir Vašingtone ji įkūrė savo praktiką „Kavakava“.
Jos darbai visuomet susiję su viešąja sfera – viešaisiais pastatais, gatvių atnaujinimo projektais ar miesto vizijomis. Jos požiūris į architektūrą yra jautrus vietai, kartais netikėtas ar net provokuojantis. Žinomiausi ir labiausiai aptarinėjami jos projektai yra Okupacijų muziejus, Narvos koledžas, kūrybinis centras „Kultuurikatel“ ir Talino pagrindinė gatvė.
Siiri Vallner taip pat dėsto Estijos menų akademijoje. Neseniai apie ją sukurtas dokumentinis filmas, pavadintas „Local Urbanites“ („Vietiniai miestiečiai“).

Ieva Zībārte – apdovanojimų pelniusi architektė, rašytoja ir kuratorė. Šiuo metu ji yra Naujojo Europos Bauhauzo iniciatyvos Latvijoje balsas, Latvijos architektų asociacijos valdybos narė, taip pat Nacionalinės architektūros valdybos prie Kultūros ministerijos ir Latvijos banko Monetų dizaino komiteto narė.
Pastaruoju metu ji taip pat buvo Europos centrinio banko naujos eurų banknotų dizaino teminės patariamosios grupės narė ir dirbo prie ataskaitos „Towards a Shared Culture of Architecture“ (Bendros architektūros kultūros link) kaip Europos Komisijos koordinuojamos AKM grupės narė. Būdama Latvijos nacionalinės bibliotekos ir meno centro „Zuzeum“ parodų skyriaus vadove, ji kuravo ir vadovavo daugeliui architektūros, meno, dizaino ir istorijos parodų, vadovavo tarptautinėms kuratorių, tyrėjų ir dizainerių komandoms.

Daugiau informacijos, aukštos kokybės nuotraukos:

Marius Dirgėla
Lietuvos architektų sąjungos kūrybos direktorius
[email protected]
Tel. 8 687 19158