Žygio staigmena: kartu su žmonėmis trasą įveikė ir veršiukai

„TrenkTuro“ organizuojamame Meilės žygyje šeštadienį netrūko ne tik entuziastingų žygeivių, bet ir netikėtų keturkojų dalyvių. Iš Ąžuolų Būdos atvykę vos kelių mėnesių veršiukai Lokė ir Niko, priklausantys mažam šeimos ūkiui „Ąžuolų vila“, kartu su savo šeimininkėmis Egle ir Tautvile ryžosi žygiuoti kartu su visais dalyviais. Tai buvo ne tik smagi patirtis, bet ir savotiškas egzaminas tiek veršiukams, tiek jų augintojams.

Meilės žygyje šeštadienį tūkstančiai žygeivių susirinko atrasti Kazlų Rūdos ir jos apylinkių lobių. Tarp dviejų simbolinių datų, Šv. Valentino dienos ir Lietuvos valstybės atkūrimo dienos, vykstantis žygis kvietė švęsti meilę ir laisvę. Šis renginys ne tik subūrė bendraminčius, bet ir tapo puikia erdve dalytis unikaliomis patirtimis. Būtent taip į žygį įsiliejo ir „Ąžuolų vilos“ veršiukai Lokė bei Niko, atskleisdami dar vieną meilės formą – rūpestį ir draugystę su gyvūnais.

Veršiukai atvyko iš „Ąžuolų vilos“, nedidelio šeimos ūkio, pradėjusio savo istoriją nuo keturių vištų. Ūkis išaugo iki tikros gyvūnų karalystės: jame galima sutikti žąsis, antis, kalakutus, triušius, ožkas, avis, ponius, žirgus ir, žinoma, veršiukus. „Kai radę ir įsigiję sodybą atsikraustėme iš Kauno gyventi, vizija buvo tokia, jog ūkyje bus gyvūnų, skirtų tiek edukacijai, tiek praktinėms reikmėms. Eigoje vis daugiau ir daugiau atsirado tokių, kurie tiesiog teikia mums džiaugsmą, dirba šviečiamąjį darbą ir yra tarsi kita kalba kalbantys kolegos“, – pasakoja šeimininkės.

Veršiukai Lokė ir Niko žygiui buvo ruošiami atsakingai. Jų treniruotės apėmė bendrąjį paklusnumą: eiti kartu, gerbti žmogaus asmeninę erdvę, nesistumdyti dėl skanėstų, atbėgti pakvietus. Ypač svarbi treniruočių dalis buvo socializacija: „Tai reiškia, kad pratinome prie visko, kas buvo aplinkoje – žmonių, šunų, automobilių, pastatų. Netgi skirtingos kelio dangos. Jų rega labai gerai skiria kontrastus ir, pavyzdžiui, perėjimas nuo žvyrkelio ant asfalto nepratintiems veršiukams gali sukelti nemenką stresą!“, – teigia Eglė ir Tautvilė.

Anot Eglės ir Tautvilės, pagrindinis iššūkis šioje veikloje jums yra suvokimas, kad veršiukai yra asmenybės, kurios turi savo nuomonę, o augant gyvūnams, kartu auga ir jų nuomonės tvirtumas: „Veršiukai labai greitai nusprendžia, ar dalykas yra vertas pastangų. Jeigu žirgui tokiu atveju gali pritaikyti „spaudimą-paleidimą“, tai karves gali „spausti“ nors ir visą dieną – jos nepajudės, jeigu nematys tame prasmės. Pramoniniuose ūkiuose dažnu atveju karvėms „motyvacija“ sukeliama per fizinį diskomfortą arba skausmą. Tačiau mes taikome tik pozityvias treniravimo priemones. Visgi, esame reiklios ir turime nustačiusios ribas, dėl ko veršiukai gali „ožiuotis“, o kas jiems yra griežtai draudžiama”, – sako šeimininkės.

Kazlų Rūdos žygis tapo puikia proga įvertinti kasdienio darbo rezultatus. Lokė ir Niko puikiai susidorojo su iššūkiais, stebindami ir džiugindami visus aplinkui. O jų šeimininkės juokauja: „Jei „TrenkTuras“ neišsigąs, kitą kartą gal atsigabensime ir dar didesnių gyvūnų!“

Veršiukai džiugino net ir viską mačiusius žygeivius: „Dalyvauju jau ne pirmame masiniame žygyje, teko matyti ir šuniukų, ir net kačiukų, tačiau veršiukus – pirmą kartą. Nuostabu!”,- stebėjosi žygeivė Aistė.

„Kiekviename žygyje skatiname dalyvius atsivesti savo keturkojus ir žygiuoti kartu – juk taip dar labiau stiprėja ryšys tarp žmogaus ir gyvūno, o žygis tampa ne tik fizine, bet ir emocine patirtimi. Tačiau šįkart tokie neįprasti keturkojai, tai yra, veršiukai, mus pačius labai maloniai nustebino – labai džiaugiamės, kad žygiuose sulaukiame tokios įvairovės.“ – teigia „TrenkTuro“ vadovas Deividas Urbonavičius.