Spaudos centras
Spaudos centras
Nors Lietuva turi daug potencialo agromaisto technologijų srityje, pavyzdžiui, šiandien šilauoges prižiūri dronai, o vyresnio amžiaus žmonėms jau yra sukurtas specialus funkcinis maistas, ekspertai sako, kad didesniam spurtui ir šalyje sukuriamų inovacijų komercializavimui reikia išėjimo į tarptautines rinkas.
Šiuo metu agromaisto sektorius sudaro 7,1 proc. Lietuvos BVP ir kuria aukštą pridėtinę vertę. Šalyje klesti eksperimentavimo bei testavimo erdvė (angl. Sandbox), kurioje vystomi novatoriški produktai, o jų pavydėti gali kitos Europos ir pasaulio valstybės.
„Lietuvoje turime daug maisto inovacijų specialistų ir žinių potencialo, dažnai girdime, jog esame agromaisto technologių pirmeiviai. Tam pasitelkiame dirbtinį intelektą, palydovinio stebėjimo sistemas ir kitus šiuolaikinius įrankius. Tai leidžia mums kurti pažangius agromaisto sprendimus, juos testuoti ir tobulinti. Vienas tokių pavyzdžių – šilauogių ūkiuose naudojami dronai, kurie padeda stebėti jų auginimą. Ant drono sumontuota hiperspektrine kamera per minutę padaroma tūkstantis nuotraukų, padedančių nustatyti, ar šilauogių krūmams netrūksta maistinių medžiagų. Jei pastebimas papildomas maistinių medžiagų poreikis, siunčiamas antžeminis robotas, kuris autonomiškai nukeliavęs ištiria dirvožemį ir nupurškia, kur reikia“, – lietuvių kartu su užsienio partneriais kurtas technologijas atskleidžia Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė, „AgriFood Lithuania“ direktorė.
Visgi, anot jos, Lietuvos, o kartu ir Baltijos regiono potencialas dar labiau išaugtų, jeigu agromaisto technologijas aktyviai kuriantys, testuojantys ir tobulinantys specialistai patikėtų savo potencialu ir suvienytų jėgas su užsienio partneriais.
„Norėdami neužsilikti eksperimentiniame lygmenyje ir užsitvirtinti lyderių pozicijas agromaisto inovacijų srityje, turime į kolegas Latvijoje ir Estijoje žiūrėti ne kaip į konkurentus, o bendro tikslo siekiančius partnerius. Atsižvelgiant į pasaulinį kontekstą, su kokiomis rinkomis konkuruojame, regiono susivienijimas užtikrintų stipresnį balsą globaliu mastu – juk mūsų kuriamos inovacijos papildo viena kitą, o ne konkuruoja. Svarbu patikėti savo jėgomis, nes parako tirti, plėtoti ir diegti inovatyvias agromaisto technologijas mes tikrai turime", – teigia K. Šermukšnytė-Alešiūnienė.
Organizacijos vadovė prideda, jog šiandien eksperimentavimo laiptelį šalyje jau sėkmingai peržengė keletas lietuvių sukurtų maisto inovacijų, sulaukusių pripažinimo Lietuvoje ir už jos ribų:
„Prieš keletą metų Andrius Ratkevičius ir Simas Jarašiūnas pristatė natūralaus produktyvumo gėrimą „Brite“, gavusį finansavimą iš užsienio investuotojų ir sėkmingai įžengusį į tarptautinę rinką. Taip pat neseniai Europos Sąjungos maisto inovacijų iniciatyvos „EIT Food“ EWA moterų verslumo programos dalyvė daktarė Aistė Balčiūnaitė kartu su komanda sukūrė 100 proc. suyrantį, biologiškai skaidų substratą, skirtą auginti įvairiausius augalus. Šiuo metu platesniu jo ištyrimu domisi Europos Sąjungos institucijos ir partneriai Latvijoje, Bulgarijoje bei Portugalijoje. Tai – puikus pavyzdys, kaip nuoseklus darbas ir naujų galimybių užsienyje paieška padeda „išplaukti“ į plačiuosius vandenis.“
Platforma pristatyti inovacijas
K. Šermukšnytė-Alešiūnienė atkreipia dėmesį, jog daugiausiai galimybių Lietuvos kūrėjams užmegzti naujas partnerystes, pristatyti savo idėjas bei rasti investuotojus – tarptautinėse konferencijose. Viena tokių – penktus metus iš eilės organizuojama „EIT Food 2023“ metinė konferencija.
„Šiemet renginys pirmą kartą persikelia į Baltijos regioną, kur susiburs agromaisto technologijų atstovai ir partneriai iš įvairių Europos šalių. Lietuvos maisto inovacijų bendruomenei tai yra proga ne tik praplėsti žinias, aptarti agromaisto technologijų tendencijas ir pasidalinti savo patirtimi bei įžvalgomis, bet ir pabendrauti su investuotojais. Renginyje verslo angelai ir didžiosios korporacijos aktyviai ieško naujų idėjų ir investavimo galimybių. Būtent čia prieš keletą metų „EIT Food“ programos „Rising Food Stars“ finansavimą gavo „Brite“ kūrėjai“, – teigia „AgriFood Lithuania“ vadovė.
Metinio renginio metu bus sprendžiami maisto sistemų pertvarkymo ir aktualiausi pasaulinių maisto iššūkių klausimai, tokie kaip maisto trūkumas, maisto apsauga, tiekimo ir vertės grandinių iššūkiai, klimato kaita bei žalioji transformacija.
Konferencijoje pranešimus skaitys gerai žinomų organizacijų – „Dannone“, „Good Food Institute“, Pasaulinio maisto saugumo instituto ir kitų, atstovai. Taip pat bus pristatyti 63 startuoliai, pakviesti prisijungti prie „EIT Food“ verslumo programų, tarp kurių pateko ir lietuviai – funkcinio maisto senjorams gamintojai „WeZoop“.
Tarptautinė konferencija „EIT Food 2023“ birželio 27-28 dienomis vyks Latvijos sostinėje Rygoje. Daugiau informacijos: https://www.annualevent.eitfood.eu/