Neaudituotais duomenimis, vienos didžiausių Lietuvoje ir Baltijos šalyse atliekų tvarkymo bendrovių UAB „Ekobazė“ konsoliduota metinė apyvarta išaugo 184 tūkst. EUR ir 2023 m. pabaigoje siekė 32,33 mln. EUR, o bendrovės pelnas išaugo nuo 1,36 mln. EUR iki 2 mln. EUR. Per 2023 m. bendrovė sutvarkė didžiausią atliekų kiekį nuo pat jos įkūrimo prieš 17 metų, o palyginti su 2022 m. duomenimis, sutvarkytų atliekų kiekis bendrovėje išaugo nuo 210 tūkst. iki 230 tūkst. tonų.
Pasak „Ekobazės“ vadovės Marinos Curko-Notkuvienės, įmonės finansinius rezultatus kėlė didėjusios atliekų tvarkymo apimtys ir savalaikės inovacijos, suteikusios galimybę rinkai tiekti aukštesnės kokybės antrinės žaliavos produkciją bei realizuoti ją užsienio rinkose.
„Pernai metų viduryje „Ekobazėje“ įdiegėme moderniausią Baltijos šalyse stiklo atliekų rūšiavimo liniją, kuri leido iš karto sukurti daugiau vertės šiame atliekų tvarkymo segmente. Tapome pajėgūs paruošti aukščiausios kokybės stiklo žaliavą ir tuo pačiu pretenduoti į geresnę jos pardavimo kainą. Naująja įranga pagamintą produkciją iš mūsų noriai perka modernūs Europos stiklo fabrikai.
Bendrai, 2023-iųjų metų rezultatus vertiname teigiamai, nes visus metus daugelio iš atliekų išrūšiuotų antrinių žaliavų - visų rūšių popieriaus, kartono, plastiko, PET butelių - kaina išliko labai žema. Buvo mėnesių, kai teko sandėliuoti jau išrūšiuotą produkciją, nes sunkiai sekėsi realizuoti ją rinkoje. Todėl džiaugiamės, kad net ir tokiomis sąlygomis galėjome pasiekti stabilių pajamų, jas išauginti ir didinti pelną. Ir toliau matome prielaidas augti, tačiau pokyčiai rinkoje vyksta itin greitai, turime laviruoti, kad galėtume atitikti rinkos lūkesčius, tačiau mūsų sprendimus labai riboja sudėtingos aplinkosauginės procedūros bei juntama ir kartais perdėta priežiūros institucijų kontrolė“, – sako M. Curko-Notkuvienė.
Perdirbs daugiau plastiko, skatins nevežti stiklo į sąvartynus
Pasak „Ekobazės“ vadovės, artimiausiu metu įmonė planuoja perdirbti daugiau stiklo ir plastiko atliekų. „Ketiname sukurti dar daugiau vertės rūšiuodami ir perdirbdami plastiko pakuotes. Beveik visą plastiką planuojame perdirbti į plastiko granules, kurias jau dabar su verslo partneriais paverčiame paklausą turinčiais tvariais produktais.
Kita mums svarbi sritis – stiklo atliekos, kurių labai didelė dalis keliauja į sąvartynus arba utilizuojama kaip bendra statybinė atlieka, bet ne kaip stiklas. Tikimės padidinti verslo ir ypač statybos bendrovių sąmoningumą, kad senų pastatų griovimo ar renovacijos metu atliekantis senas stiklas būtų perduodamas mums, o nenukeliautų į sąvartynus. Jau esame gavę pirmąją stiklo partiją iš vienos statybų bendrovės Airijoje, tad tikime, kad ir Lietuvoje rasime tvarumui neabejingų partnerių tarp vietos statybos bendrovių“, – sako M. Curko-Nortuvienė.
Į užsienį eksportuoja sutvarkytas stiklo ir popieriaus antrines žaliavas
Pasak M. Curko-Notkuvienės, užsienio rinkose „Ekobazė“ dažniausiai parduoda sutvarkytas stiklo ir popieriaus atliekas. Jau 17 metų bendrovė dirba su didžiausiais popieriaus ir perdirbimo fabrikais Vokietijoje, Lenkijoje, Austrijoje, o pastaruoju metu sudarė partnerystės sutartis su didžiausiais Europos stiklo perdirbimo koncernais.
Perdirbs daugiau naudotų padangų
„Skirtingai nuo popieriaus ir stiklo, iš naudotų padangų mūsų pagaminamos gumos granulės daugiausiai yra realizuojamos Lietuvoje. 2023 m. pagaminome daugiau gumos granulių, kurių paklausa auga, rinkai pateikėme ir daugiau mūsų pačių pagamintų produktų iš gumos granulių – guminių kilimėlių skirtų vaikų žaidimo aikštelių dangoms, sporto aikštynams, automobilių aikštelių bortelių atmušėjų, garso izoliacinių plokščių ir kitos produkcijos“, – sako M. Curko-Notkuvienė.
Be įprastinių kiekių, 2024 m. „Ekobazė“ perdirbs dar daugiau naudotų padangų atliekų. Viena iš priežasčių – bendrovei patikėta sutvarkyti didžiulį rezonansą dėl padarytos žalos gamtai prieš kelerius metus sukėlusio gaisro Alytuje padarinius, kilusio bendrovės „Ekologistika“ teritorijoje – per 3 tūkst. tonų naudotų padangų atliekų.
Apie 40 proc. „Ekobazės“ sutvarkomų atliekų sudaro mišrios statybinės bei gamybinės atliekos, apie 30 proc. – pakuotės atliekos (popierius, plastikas, metalas, mediena), po 10 proc. stiklas ir naudotos padangos, o likusią dalį – pelenai bei kitos atliekos.