Renkamės tvarią tekstilę: patarimai, kaip ją atpažinti ir prižiūrėti

Atėjus pavasariui daugeliui mūsų norisi atsinaujinti drabužių spintą, papildyti ją naujomis, gaiviomis spalvomis. Tačiau ar rinkdamiesi naują rūbą pasidomime daugiau nei jo etiketėje nurodyta sudėtimi, pavyzdžiui, ar jam naudojamos tvariau išgautos medžiagos? „Lidl Lietuva“ pirkimų tvarumo specialistė Karolina Labulytė pataria, kaip atskirti tvariau pagamintus drabužius ir kaip juos prižiūrėti, kad jie tarnautų kuo ilgiau.

„Lidl“ pirkėjai gali būti ramūs – savo prekės ženklų tekstilės gaminiams naudojame tik tvariau užaugintą medvilnę ir tvariau išgautus, sertifikuotus celiuliozės bei perdirbtus pluoštus. Drabužių pramonė yra viena taršiausių pramonės šakų pasaulyje. Be to, tekstilės gamyba iki pat šių dienų taip pat yra smarkiai susijusi su darbuotojų išnaudojimu trečiosiose pasaulio šalyse, ypač vaikų darbu, nenormuotomis darbo valandomis, kenksmingomis darbo sąlygomis. Dėl šių priežasčių svarbu atkreipti dėmesį, kokius drabužius įsigyjame, kad neremtume socialiai neatsakingų verslų“, – teigia K. Labulytė.

Tvarumą liudija sertifikatai

Medvilnė – dažniausiai naudojamas natūralus pluoštas. Tačiau dažnai medvilnės gamyba gali būti netvari: medvilnės plantacijose sunaudojami dideli kiekiai vandens, intensyviai naudojamos mineralinės trąšos ir pesticidai, gamyboje –cheminės medžiagos. Dėl to nuo 2022 metų tekstilės prekėms „Lidl“ naudoja tik „Cotton made in Africa“ sertifikatu pažymėtą, aplinkai draugiškesniais būdais užaugintą medvilnę. Šis standartas reikalauja, kad medvilnės laukai būtų drėkinami tik lietaus vandeniu, draudžiamos genetiškai modifikuotos sėklos ir įvairūs itin toksiški pesticidai, draudžiama diskriminacija bei vaikų darbas.

„Papildomai nuo 2022 metų bent 15 proc. medvilninių „Lidl“ tekstilės prekių gaminamos naudojant sertifikuotą ekologišką medvilnę, o iki 2025 metų pabaigos siekiame šį rodiklį padidinti iki 20 proc. Ekologišką medvilnę gaminių sudėtyje žymi pasaulyje pripažinti standartai – „Global Organic Textile Standard“ bei „Organic Content Standard“. Abu jie yra taikomi tik ekologiškiems pluoštams, auginamiems ekologiniame žemės ūkyje. Antrasis standartas dar papildomai kelia įvairius reikalavimus vėlesniuose tekstilės apdirbimo ir produkto gamybos etapuose – pavyzdžiui, draudžiama naudoti tokias medžiagas kaip toksiški sunkieji metalai, formaldehidas, aromatiniai tirpikliai ir kt., reikalaujama turėti aplinkosaugos politiką ir tikslus“, – pastebi K. Labulytė.

Pasak „Lidl Lietuva“ atstovės, visame pasaulyje taip pat auga ir celiuliozinių pluoštų – viskozės, liocelio, modalo – paklausa. Jų gamyba taip pat kelia iššūkių ekosistemoms. Dėl to jau penktus metus savo privačių prekės ženklų tekstilės gaminiams „Lidl“ naudoja tik tvariau išgautus, sertifikuotus celiuliozės pluoštus, žymimus „Lenzing EcoVero“ ir „Lenzing Tencel“ ženklais.

Verta atsižvelgti į elgesį su gyvūnais

Drabužių pramonė taip pat gali turėti neigiamos įtakos gyvūnams, dėl to svarbu įsitikinti, ar apranga iš gyvūninės kilmės produktų buvo pagaminta laikantis etikos standartų ir vengiant netinkamo elgesio su gyvūnais.

„Siekdami, kad mūsų ne maisto produktams naudojamos gyvūninės kilmės medžiagos būtų gaunamos etišku būdu, esame prisijungę prie „Fur Free Retailer“ iniciatyvos ir nenaudojame kailio, pūkų, pešamų nuo gyvų paukščių ar sudėtinių dalių, gautų iš egzotinių saugomų gyvūnų, pavyzdžiui, roplių. Produkcijai taip pat naudojame tik tokią ėriukų odą, kuri yra maisto pramonės subproduktas“, – sako K. Labulytė.  

Patartina vengti kenksmingų cheminių medžiagų

Renkantis tvariau išgautus drabužius, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, ar gaminant drabužį nebuvo naudojamos kenksmingos cheminės medžiagos.

„Dar prieš dešimt metų pasiekėme tikslą – išvengti kenksmingų cheminių medžiagų naudojimo tekstilės gamyboje. Šiuo metu toliau dedame pastangas kurti aplinkai draugiškesnę tekstilės ir avalynės gamybą. Bendradarbiaudami su chemijos pramonės atstovais, mokslininkais ir gamybos partneriais, nuolat išbandome technologijas, kurios galėtų pakeisti žalingų cheminių medžiagų naudojimą tekstilės pramonėje“, – sako K. Labulytė.

Pavyzdžiui, „Lidl“ kartu su mokslininkais sukūrė tokias technologijas kaip „Bionic-Finish Eco“ bei „Insqin“, kurios padeda pakeisti senesnes taršesnes drabužių gamybos technologijas, sutaupyti energijos ir vandens išteklių.

Kaip saugoti tekstilę

K. Labulytė atkreipia dėmesį, kad siekiant tausoti gamtą ne tik svarbu atidžiai pasirinkti drabužį, bet ir atsakingai su juo elgtis. Kasmet vienas europietis vidutiniškai išmeta apie 11 kg tekstilės gaminių, iš kurių 9,5 kg yra deginami arba atsiduria sąvartynuose. Siekiant mažinti šią taršą, svarbu pasirūpinti, kad mūsų drabužiai tarnautų kuo ilgiau.

„Visų pirma, rinkitės drabužį, kuris greitai neišeis iš mados ir yra kokybiškas. Be to, skalbkite rūbus kuo žemesnėje temperatūroje, pavyzdžiui, 20°C arba 30°C, tai apsaugos aprangą nuo blukimo ir susitraukimo. Delikačią aprangą skalbkite rankomis, išvertus ją į kitą pusę. Taip pat atidžiai pasirinkite skalbimo priemonę, kurioje nėra stiprių chemikalų, galinčių pažeisti audinius. Jeigu galite, rinkitės natūralų drabužių džiovinimo būdą vietoj džiovyklės. Tai padės išlaikyti darbužių spalvą bei formą. Galiausiai, drabužiui šiek tiek suplyšus, neskubėkite jo išmesti, o pabandykite sutaisyti patys ar pasitelkti siuvėjų pagalbą“, – sako K. Labulytė.

Visą šią savaitę šalies „Lidl“ parduotuvėse taikomos ypatingos nuolaidos įvairiems tvariau pagamintiems tekstilės gaminiams. Šiuo metu Lietuvoje iš viso veikia 72 „Lidl“ parduotuvės 27 šalies miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Telšiuose, Kretingoje, Mažeikiuose, Tauragėje, Jonavoje, Panevėžyje, Ukmergėje, Utenoje, Plungėje, Palangoje, Elektrėnuose, Visagine, Šilutėje, Radviliškyje, Vilkaviškyje, Druskininkuose, Rokiškyje, Kaišiadoryse, Nemenčinėje ir Gargžduose.

Pranešimą paskelbė: UAB "coagency"
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai spaudai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
2024-04-11 09:03
Prekyba, Ekologija
Kontaktinis asmuo
Lina Skersytė
Korporatyvinių reikalų ir komunikacijos departamentas
UAB „Lidl Lietuva“
Tel. +370 5 267 3228, mob. tel. +370 680 53556
lina.skersyte@lidl.lt
pasidalinti
atgal