Spaudos centras
Spaudos centras
Ketvirtadienį minint Pasaulinę informacinių technologijų plėtros dieną, jau trečius metus iš eilės paskelbtas „Moterų technologijų srityje barometras“. Pristatydami barometro duomenis ekspertai pakomentavo naujausius moterų stojimo į IT krypčių studijas duomenis bei apibūdino dabartinę situaciją kaip „tvarų augimą“. Taip pat ekspertai įvertino, kaip IT sektorių ir darbo rinką veikia dirbtinio intelekto įrankių populiarėjimas.
Šiemet Lietuvos kolegijų ir universitetų IT krypčių studijų programas papildė dar beveik 400 moterų, skelbia „Moterų technologijų srityje barometras 2024“. Daugiausia moterų iš IT srities studijų pasiūlos rinkosi programų sistemų studijas. Daugiausiai studenčių į IT studijas pritraukė Vilniaus universitetas – palyginti su pernai, į IT krypčių studijų programas priimtų moterų skaičius čia išaugo 12,3 proc.
„Moterų technologijų srityje barometras“ sudarytas „Adform Lietuva“ iniciatyva bendradarbiaujant su Nacionaline švietimo agentūra (NŠA), kuri surinko ir susistemino bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas duomenis. Šia iniciatyva siekiama fiksuoti, kaip kinta lyčių proporcijos šalies aukštųjų mokyklų IT studijose ir išryškinti įvairovės svarbą. Duomenys, kuriais remiantis sudarytas barometras, yra negalutiniai ir dar gali nežymiai keistis.
Pasak barometro iniciatorių, daugiau moteriškos lyties studenčių į IT studijas šiemet pritraukė ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Mykolo Romerio universitetas.
„Beje, moterų, įstojusių į IT studijas Mykolo Romerio universitete, skaičius nuo 2022 m. padvigubėjo. Nors Mykolo Romerio universitetas specializuojasi teisės studijose, jieturi ir vieną IT krypties studijų programą – žaidimų kūrimo ir skaitmeninės animacijos“, – barometro rezultatus apžvelgė „Adform“ žmogiškųjų išteklių direktorė Dovilė Buinickaitė-Struckienė.
Tiesa, D. Buinickaitė-Struckienė pažymi, jog bendras į IT studijų programas Lietuvos aukštosiose mokyklose įstojusių moterų skaičius šiemet susitraukė 17,6 proc. Šiam kritimui daugiausiai įtakos turėjo IT studenčių skaičiaus sumažėjimas kolegijose – į IT studijų programas kolegijose moterų šiemet priimta 42 proc. mažiau. Tuo tarpu universitetuose įstojusiųjų skaičius išliko panašus, kaip ir pernai, o kai kuriuose universitetuose net ir padidėjo.
„Priimtų studentų šiemet mažėjo ne tik IT, bet ir kitose studijų programose Lietuvoje, o didžiausią mažėjimą pajuto būtent kolegijos. Studentų mažėjimą lėmė demografinės tendencijos, kurios neišvengiamai turi įtakos ir mūsų stebimiems moterų stojimo rezultatams į IT studijų programas. Beje, vyrų, įstojusių į IT krypčių studijas, kritimas šiemet buvo dar didesnis, nei moterų, ir siekė 21 proc.”, – pastebi D. Buinickaitė-Struckienė.
„Moterų technologijų srityje barometras“ taip pat parodė, kad 80 proc. visų studentų, šiemet įstojusių į IT studijas Lietuvoje, buvo vyrai. Pasak D. Buinickaitės-Struckienės, tai rodo, jog IT studijose išlieka didelė lyčių disproporcija. Tai atsako į klausimą, kodėl IT sektoriaus darbo pozicijose ir toliau dominuoja vyriškos lyties atstovai.
„Nors mokyklose tikslieji mokslai mergaitėms sekasi neretai net ir geriau nei berniukams, tačiau studijų pasirinkimo statistika nerodo tęstinumo, kai ateina metas pasirinkti profesiją. Pagrindinė priežastis, kodėl moterų, dirbančių IT sektoriuje, yra gerokai mažiau, yra ne kas kita, o stereotipai. Tai ir paskatino kasmet fiksuoti, kaip kinta moterų skaičius IT studijose Lietuvoje – barometras yra iniciatyva, kuria siekiama griauti stereotipus ir padėti moterims atrasti daug perspektyvų turinčią karjerą IT“, – pažymi „Adform“ atstovė D. Buinickaitė-Struckienė. Moterys šioje IT įmonėje šiuo metu sudaro per 37 proc. visų darbuotojų.
Beje, įdomu tai, kad 2022 m. spalį paskelbus pirmąjį „Moterų technologijų srityje barometrą“ buvo užfiksuotas įspūdingas stojimų šuolis: į įvairias IT krypčių studijas kolegijose ir universitetuose tais metais įstojo 71 proc. daugiau moterų, negu 2021 m. Vis dėlto dabar vertinama, kad tai greičiausiai buvo trumpalaikis, koronaviruso pandemijos nulemtas padidėjimas.
„Nors paprasčiausiai palyginę skaičius dabar matome stojančiųjų į IT studijas mažėjimą, iš tiesų esame įžengę į fazę, kurią galime vadinti tvariu augimu. Po Covid-19 pandemijos paskatinto staigaus šuolio nemažai moterų nubyrėjo. Todėl nežymus, laipsniškas moterų susidomėjimo IT srities profesijomis augimas yra daug tvaresnis ir darbo rinkai naudingesnis. Atmetus demografinių priežasčių įtaką, šią tendenciją dabar ir matome Lietuvoje. Moterų proporcija tarp informatikos mokslų studentų, nors ir pamažu, bet didėja“, – komentavo D. Buinickaitė-Struckienė.
VU prodekanė: IT sektorius yra sritis, kuri mokyklose pateikiama labai siaurai
Pasak Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto strategijos ir bendrųjų reikalų prodekanės prof. Jurgitos Markevičiūtės, kalbantis apie būsimas studijas su mokiniais susidaro įspūdis, kad jiems trūksta gilesnių žinių apie IT sritį – mokiniai ją tapatina su programavimu.
„Mano nuomone, IT sektoriuje moterų yra mažiau, nes jauniems žmonėms trūksta žinių apie sektoriaus įvairovę ir galimybes. IT sektorius nėra vienintelė sritis, kuri mokykloje pateikiama labai siaurai, todėl susidaro klaidinantis įspūdis, kad IT yra tik programavimas, statistika, tik vidurkis ar procentai ir pan. Vaikams vis dar kyla klausimų, ar mokykloje rinktis informatikos egzaminą, nors jie ketina studijuoti IT, matematiką, fiziką ir pan., kur informatikos žinios labai reikalingos. Bendri mokslo ir verslo projektai mokyklose, informatikos ir karjeros mokytojų kvalifikacijos kėlimas padėtų praplėsti akiratį ir geriau suprasti, kokias galimybes siūlo IT sektorius ir kad visi žmonės, nepriklausomai nuo charakterio savybių ar lyties, jame gali rasti savo vietą“, – įsitikinusi VU prodekanė prof. J. Markevičiūtė.
Pasak J. Markevičiūtės, jaunesnio amžiaus mergaitės aktyviai domisi IT karjera, tačiau vyresnėse klasėse jų prioritetai pasikeičia. Vienos nusprendžia keisti kryptis, kitos patiria spaudimą, kad IT yra „vyriška“ sritis. Dėl šių priežasčių merginoms susiformuoja klaidinga nuomonė, jog IT yra sudėtinga sritis. Anot prodekanės, mokyklų karjeros specialistai taip pat ne visada žino, kokios skirtingos yra IT profesijos, ką siūlo universitetai, kolegijos ir profesinės mokyklos IT srityje, todėl jaunuoliams pritrūksta informacijos iš šalia esančio autoriteto – mokytojo, karjeros konsultanto.
„Galvodamos, kad IT yra per sudėtinga sritis, merginos renkasi studijuoti ne IT mokslus, o tik vėliau nusprendžia ateiti į IT rinką. Todėl perkvalifikavimo arba mokymosi visą gyvenimo iniciatyvos irgi yra labai reikalingos. Vis dėlto labiausiai reikėtų investuoti į iniciatyvas mokyklose, kur visiems vaikams būtų pasakojama apie IT studijas bei su jomis susijusias karjeras. Vien universitetų vykdomų iniciatyvų ne visada pakanka. Taip pat platesnis verslo įsitraukimas į bendravimą su mokyklomis galėtų paskatinti proveržį. Sėkmės istorijos ir parodymas, kad moterys yra sėkmingos IT srityje, yra labai veiksmingos priemonės“, – neabejoja VU MIF strategijos ir bendrųjų reikalų prodekanė J. Markevičiūtė.
Profesorei pritaria ir D. Buinickaitė-Struckienė: „Pokyčiui pasiekti svarbios kiekvieno žmogaus ar organizacijos pastangos, todėl lapkričio 14 dieną Vilniuje įvyks dar vienas barometrą papildantys renginys – „Merginų technologijų diena“. Projekto metu sostinėje įsikūrusios IT įmonės atvers savo duris vyresniųjų klasių moksleivėms, kurios domisi IT ir nori sužinoti apie jas daugiau. Taip pat savo įmonėje esame įkūrę .NET akademiją, kurioje mokome pradedančiuosius specialistus IT specifikos. Tai vieni iš žingsnių, kuriais mes, kaip įmonė, siekiame paskatinti pokytį šioje srityje, pradėdami pirmiausia nuo savęs“, – papildo žmogiškųjų išteklių direktorė D. Buinickaitė-Struckienė.
Ar „ChatGPT“ ir kiti dirbtinio intelekto įrankiai jau kėsinasi į darbo vietas?
Personalo paieškų ir atrankų ekspertė Raimonda Jurgelaitytė teigia, kad „sunkiasvorėse“ IT pozicijose, tokiose kaip programavimas, moterys kandidatės sutinkamos tikrai gerokai rečiau, o ypač – su kelerių metų profesine patirtimi.
„Būna, kad pamatai moterį, kuri kandidatuoja į „Java“ programavimo poziciją, ir tikrai nustembi, nes
čia vis dar labai stipriai dominuoja vyrai. Kita vertus, IT yra labai platu ir yra daug sričių, kur moterų kandidačių yra gana daug jau dabar. Pavyzdžiui, daug moterų matome duomenų analitikos, testavimo srityse. Įvairiose vadovų pozicijose, kurios reikalauja daugiau vadybinių gebėjimų (tarkime, produkto vadovo), moterys taip pat jau nekelia nuostabos“, – pastebi „Alliance for Recruitment“ ekspertė R. Jurgelaitytė.
R. Jurgelaitytė taip pat atkreipia dėmesį, kad aukštosios mokyklos anaiptol nėra vienintelis šaltinis, papildantis darbo rinką kandidatais IT sektoriuje. „Tai yra tik vienas iš šaltinių. Ir toliau matome daug moterų, ateinančių į darbo rinką IT srityje po persikvalifikavimo ar įvairių kursų baigimo. Tad įdirbis siekiant griauti stereotipus tikrai atsiperka“, – tvirtina ji.
Nors pastaruoju metu dažniau girdime apie IT srities įmonių darbuotojų atleidimus ar mažėjantį darbuotojų samdos poreikį, R. Jurgelaitytė patikino, kad darbuotojų trūkumas IT sektoriuje išlieka – įvairių IT specialistų, ypač su darbo patirtimi, vis dar trūksta ir panašu, kad artimiausioje ateityje tendencijos nesikeis. Todėl IT, kaip srities, populiarinimas, pasak R. Jurgelaitytės, neturi nutrūkti.
„Žvelgdami iš darbo rinkos perspektyvos mes nematome priežasčių, kodėl reikėtų nebesirinkti studijų IT srityje. Tačiau tiesa yra ta, kad specialistų poreikis IT rinkoje pastaruoju metu stabilizavosi – jau nebėra tokio ūmaus augimo, kokį matėme dar prieš kelerius metus. Situacija stabilizavosi ir atitinka pasiūlos ir paklausos dėsnius, bet tai nereiškia, kad specialistų paruošiama pakankamai. Taip pat ačiū žiniasklaidai, kuri griauna mitus, neva dirbant IT tavęs laukia aukso kalnai. Na, ne, taip tikrai nėra: ir IT reikia padirbėti 3-5 metus, kol specialistas pradeda gauti didesnį nei vidurkis darbo užmokestį ir įgyja daugiau komforto“, – akcentavo personalo paieškų ir atrankų ekspertė.
R. Jurgelaitytė taip pat pakomentavo visuomenėje sklandančius nuogąstavimus, esą specialistų poreikį IT srityje jau mažina spartus dirbtinio intelekto įrankių populiarėjimas.
„Dirbtinio intelekto programos, tokios kaip „ChatGPT“ ir kitos, yra tik geri įrankiai, kurie gali padėti profesionalo darbe – tiek IT, tiek kitose srityse. Jie padeda greičiau atlikti tam tikras
mažą pridėtinę vertę kuriančias užduotis ir tu gali nukreipti savo dėmesį į kitus darbus. Todėl darbuotojai, kaip savo srities profesionalai, turi integruoti dirbtinio intelekto įrankius ir mokytis su jais dirbti: kaip mokomės „Excel“ formules, taip turime mokytis rašyti ir užklausas „ChatGPT“. Tokia yra šiandienos realybė, o kalbėti apie grėsmes, kad dirbtinis intelektas jau kėsinasi į IT specialistų darbo vietas, dar tikrai nėra pagrindo“, – tvirtino R. Jurgelaitytė.