Dirbtinio intelekto įrankiai mokyklose: kurios šalys šią technologiją panaudoja veiksmingiausiai?

Dirbtiniu intelektu (DI) paremti sprendimai ugdymo procese švietimo bendruomenę skaldo į kelias stovyklas: vieni įžvelgia šios technologijos neigiamą poveikį ir keliamą grėsmę, kiti DI įrankius sėkmingai pritaiko pamokų metu ir taip net sumažina pedagogų darbo krūvį. Užsienio valstybėse DI yra vis plačiau integruojamas ugdymo procese, o ateityje kai kurios šalys žada jį įdiegti net ir į egzaminų sistemą.

Vokietijos moksleiviams – specialios DI pamokos

Vokietijos mokyklose DI įrankiai sėkmingai taikomi daugelyje sričių. Pavyzdžiui, pamokų metu DI padeda mokytojams analizuoti mokinių mokymosi ypatumus, nustatyti pagrindinius moksleivio taikomus mokymosi modelius ir įpročius, o tuomet pateikti rekomendacijas tiek moksleiviams, tiek jų mokytojams.

Šalies mokytojai DI pasitelkia ir vertinant moksleivių atliktas užduotis – ši technologija padeda per trumpą laiką įvertinti didelį užduočių kiekį, todėl mokytojams nebereikia testų vertinti rankiniu būdu. Automatinis vertinimas taip pat sumažina žmogiškųjų klaidų tikimybę ir leidžia mokinių pasiekimus vertinti objektyviau bei nuosekliau.

Šiuo metu Vokietijos vidurinėse mokyklose 15-18 metų moksleiviams yra dėstoma ir DI pritaikymo programa „KI macht Schule“. 2019 m. pradėta įgyvendinti iniciatyva siekiama supažindinti Vokietijos moksleivius su dirbtinio intelekto (DI) pagrindais ir jo etiniais, socialiniais bei techniniais aspektais.

Programa, kurią organizuoja daugiau kaip 60 jaunųjų mokslininkų, studentų ir specialistų grupė, siūlo interaktyvius praktinius seminarus, kurie derinami su mokykliniais dalykais ir padeda suprasti, kokią naudą DI gali teikti pamokų metu.

Danija ruošiasi DI pritaikyti ir egzaminų metu

Danijoje daugėja vidurinių mokyklų, kuriose mokiniams yra leidžiama laisvai naudoti „ChatGPT“ platformą. Šiuo metu dalis mokyklų taip pat aktyviai diskutuoja, kokie švietimo sistemos projektai padėtų nustatyti aiškias visuotines taisykles, kaip naudoti šį pokalbių robotą ugdymo metu.

Pamokų metu Danijoje DI įrankiai naudojami kaip papildoma priemonė, padedanti atlikti įvairias analitines užduotis. Pavyzdžiui, anglų kalbos pamokose mokiniai trumpą istoriją išanalizuoja patys, o po to naudojasi DI paremtu pokalbių robotu – taip siekiama mokinius supažinti ne tik su šios technologijos galimybėmis, bet ir ribotumu.

Šalyje jau yra pradėtas įgyvendinti dviejų metų projektas, kuriuo siekiama skatinti naudoti šią technologiją klasėse, o Danijos švietimo ministerija iniciavo procesus, kuriais siekiama leisti naudoti DI įrankius net egzaminų metu.

Švietimo sistemos atstovų manymu, leidimas naudotis DI įrankiais ir jų įdiegimas į bendrąsias ugdymo programas veiks kaip prevencinė priemonė, padėsianti sumažinti sukčiavimų naudojant šiuos įrankius atvejų skaičių.

Lietuvoje DI įrankiai vis dar vertinami dvejopai, tačiau yra neišvengiami

Nors Lietuvos ugdymo procese DI įrankiai vis dar vertinami nevienareikšmiškai, šiemet technologijų bendrovės „Samsung“ užsakymu atliktas tyrimas* Baltijos šalyse atskleidė, kad tarp Lietuvos paauglių DI ir jo įrankiai – itin populiarūs.

Kone kas antras moksleivis Lietuvoje naudoja DI ir jo įrankius namų darbams atlikti (45 proc.). Tuo tarpu Estijoje mokydamiesi dirbtinį intelektą pasitelkia kiek mažiau, 39 proc. mokinių, o Latvijoje – net 49 proc. apklaustųjų. Taip pat tyrimo rezultatai parodė, kad nieko apie DI ir jo įrankius nėra girdėję vos 3 proc. Lietuvos moksleivių.

Suprasdama DI įrankių populiarumo neišvengiamumą, „Samsung“ tvarių idėjų konkurse „Solve for Tomorrow“ moksleivius subūrė ieškoti sprendimų, kaip šią technologiją geriau pritaikyti mokymosi procese.

Daugiau nei 200 mokinių komandų iš trijų Baltijos šalių iki gruodžio mėnesio kurs originaliausias ir geriausiai pritaikomas idėjas, kuriomis sieks užtikrinti sklandų DI ir jo įrankių integravimą švietime. Trijų geriausių idėjų autoriams atiteks 16 tūkst. eurų prizinis fondas.

*Bendrovės „Samsung Electronics Baltics“ užsakymu apklausą 2024 m. rugpjūčio mėnesį internetu atliko „Norstat“. Tyrimas reprezentuoja 14–19 m. amžiaus Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų nuomonę. Apklausoje dalyvavo 930 respondentų.