A. Mickevičiaus biblioteka: 12 kilometrų knygų ir palinkėjimas neskaitantiems

Skaitytojų pamėgta, senamiestyje esančiuose Juozapo ir Sofijos Tiškevičių rūmuose įsikūrusi Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka šį rudenį švenčia 75-ąjį gimtadienį. Ta proga biblioteka atskleidžia, kokį vieną klausimą jos darbuotojai girdi nuolat ir koks palinkėjimas bibliotekai šioje skaitmeninėje eroje būtų pats „pačiausias“.

Ar tikrai bibliotekoje turi būti tylu?

Bibliotekos direktore antrąją kadenciją dirbanti Emilija Banionytė neslepia, kad prieš pradėdama studijuoti bibliotekininkystę Vilniaus universitete galvojo, kad tai bus nuobodus mokslas. Tačiau nutiko atvirkščiai, profesijos įvairiapusiškumas iki šiol stebina, o po ilgo laiko tarpo bibliotekoje apsilankę skaitytojai nustemba čia radę ne tik knygų lentynas, bet ir stalo žaidimų, medijų, 3D spausdintuvą, virtualios realybės įrangą ir kitas išskirtines paslaugas.

„Žmonės į biblioteką ateina patirti įspūdžio, ir tai nėra tik knygų skaitymas. Jie čia praleidžia laisvalaikį, susitinka su kitais žmonėmis, išbando bibliotekos Kūrybos laboratorijoje esančius įrenginius, dalyvauja renginiuose, parodose, mokymuose. Yra žmonių, besiilginčių „senosios“ bibliotekos, kurioje būdavo tylu ir visi sėdėdavo aplink stalą šnarindami lapais. Būtent todėl bibliotekose turi būti įvairių erdvių, tylių skaityklų irgi“ – sako Emilija Banionytė.

Skaitytojai bibliotekų teikiamas paslaugas vertina labai gerai, tą įrodo reguliariai atliekami reprezentatyvūs tyrimai. „Jeigu paklaustume žmogaus, kuris bibliotekoje lankėsi prieš 30 metų, kai studijavo arba mokėsi mokykloje, jo atmintyje bibliotekos įvaizdis ir vertinimas, galbūt, nebus puikus. Labai daug žmonių neįsivaizduoja, ką šiandien iš tiesų veikia bibliotekos. Neįsivaizduoja ir čia ateinantys dirbti žmonės. Tik susipažinę su skirtingais bibliotekos skyriais ir veiklomis, nustemba: „Oho, kiek čia visko vyksta!”.

Rūsiuose – autentiškas XV amžiaus mūras

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka nuo 1951 metų įsikūrusi Sofijos ir Juozapo Tiškevičių rūmuose Trakų gatvėje. Tai pastatas, turintis ilgametę istoriją ir dar daug neatskleistų paslapčių. Pastate, kuriame įsikūrusi biblioteka, ilgus metus buvo gyvenamieji butai. Čia gyveno Šatrijos Ragana, Stefanija Ladigienė, Adelė Dirsytė, Irena Veisaitė ir kitos moterys, apie kurias pasakojama į ekskursijas atėjusiems lankytojams. Prieš kelerius metus buvo baigta į Kultūros vertybių registrą įrašyto pastato dalies rekonstrukcija, kurios metu atidengta XIX amžiaus pabaigai-XX amžiaus pradžiai būdingų rūmų interjerų fragmentai, restauruota 13 krosnių, sutvarkyti ir lankymui pritaikyti XV amžių menantys rūsiai.

Bibliotekininkė Ona Juršėnienė Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus bibliotekoje dirba jau 49 metus, todėl puikiai prisimena laiką, kai pastatu teko dalintis su čia gyvenusiais žmonėmis, jis buvo šildomas krosnimis ir biblioteka turėjo kūriko etatą. „Anksčiau knyga ir laikraštis buvo vienas pagrindinių informacijos šaltinių. Kasdien į biblioteką ateidavo 400-500 skaitytojų, o bibliotekininkas ranka į formuliarą surašydavo kiekvieną jų skolinamą knygą. Didžiausią pokytį į bibliotekas atnešė kompiuterizacija, o šiandien jaunimas turi daug daugiau pramogų, ne tik skaityti knygas“, – sako bibliotekininkė. Ona Juršėnienė įsitikinusi, kad bibliotekininko darbas yra pašaukimas. Kasdien bendrauti su žmonėmis gali tik tas, kas myli žmones, nori padėti, dalintis ir duoti.

„Ar žmonės šiais laikais dar skaito knygas?“ Šį klausimą bibliotekininkai išgirsta labai dažnai. Atsakymas – taip, skaito. Tai įrodo stabilus bibliotekoje registruotų skaitytojų skaičius kiekvienais metais. O ši vasara Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos darbuotojus dar ir nustebino. Vien per 2025 metų liepos mėnesį užfiksuota tūkstančiu daugiau skaitytojų apsilankymų, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.

12 kilometrų knygų

Beveik 40 metų bibliotekoje dirbanti Informacinių išteklių skyriaus vadovė Asta Kazakevičiūtė-Bankauskienė sako, kad anksčiau bibliotekose žmonės negalėdavo patys savarankiškai rinktis knygų, tik 1963 metais atsirado vadinamieji atvirieji fondai, kai žmonės vaikšto tarp knygų lentynų ir iš jų pasiėmę norimą knygą gali ją pasiskolinti į namus. Šiandien knygas galima užsisakyti įvairiais būdais, taip pat internetu, o pasiskolinti jas į namus savitarnos įrenginių pagalba. Itin populiari knygomato paslauga, kai užsakytas knygas galima atsiimti knygomate bet kuriuo paros metu, kad ir naktį.

Kodėl knygos bibliotekose iki šiol matuojamos... metrais? Asta Kazakevičiūtė-Bankauskienė sako, kad tai yra tarptautinis bibliotekų statistikos duomuo. Jis itin praverčia statant naujus pastatus bibliotekoms: žinant, kiek metrų ar kilometrų sudaro dokumentų fondas, bus aišku, kiek lentynų reikia. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos visas knygas surikiavus į eilę, susidarytų 12 kilometrų ilgio eilė. Joje atsidurtų ne tik knygos, bet ir kiti turimi dokumentai – stalo žaidimai, vinilo plokštelės, žemėlapiai, atvirukai, skirtukai, natos ir kt. 

Palinkėjimas sau ir kitiems

Regiono bibliotekų metodikos ir vadybos skyriaus vadovė Žydrūnė Tichanavičienė sako, kad darbas bibliotekoje žavus tuo, kad kiekviena diena išaušta vis kitokia. „Žmonės skaito knygas, stebiu grįžimo į bibliotekas tendenciją, ir tai labai džiugina. Kiekviena skaitytojų karta turi savo prioritetus, manau, kad labai gerai, jog po vienu stogu bibliotekoje sutelpa knygos, skaitymas ir kitos, aktyvesnės, veiklos. Bibliotekos 75-ojo gimtadienio proga turiu palinkėjimą žmonėms, kurie nėra bibliotekos skaitytojai: kviečiu išdrįsti praverti duris ir leisti būti nustebintiems“, – sako Žydrūnė.

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktorė Emilija Banionytė, apkeliavusi daugybę Europos ir pasaulio bibliotekų, įsitikinusi, kad ateities biblioteka yra atvira biblioteka. Atvira visą parą visomis savaitės dienomis ir joje lankytojus nebūtinai pasitiks bibliotekininkas. Panašios savitarnos erdvės bibliotekose reikalauja pasitikėti žmonėmis: „Reikia keisti mąstymą, kad neva žmogus padarys kažką blogo, sugadins, suteplios, pavogs. Neseniai lankiausi Drezdeno (Vokietija) bibliotekoje, kurioje galima su skaitytojo bilietu savarankiškai lankytis po darbo valandų. Jų patirtis rodo, kad nieko blogo neatsitiko. Manau, kad panašių atvirų bibliotekų ateityje bus vis daugiau“.

75-erių metų jubiliejų švenčiančios bibliotekos direktorė sako, kad geriausias palinkėjimas bibliotekininkui yra mylėti žmogų, didžiuotis savo profesija ir nebijoti pasakyti „aš esu bibliotekininkas“.