Apklausa atskleidė, kad gyventojai nežino tikrųjų miškų kirtimų mastų, bet yra už miškų apsaugą

Lietuvos gyventojams dabartinė miškų politika yra nesuprantama: gyventojai tikisi, kad gerokai mažiau miškų yra kertami, kartu pasisako, kad daugiau jų būtų saugomi. Nemedieninė miškų teikiama nauda gyventojams yra svarbesnė nei medienos gavyba. Tokias visuomenės nuostatas atskleidžia Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro Vilmorus atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa „Nuomonė apie miškų kirtimą, ūkinę veiklą, rekreacinių plotų didinimą“. 

Vilmorus apklausą užsakė Aplinkosaugos koalicija. Koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė komentuoja: „Mūsų apklausa rodo, kad kone 80 proc. gyventojų mato miškų kirtimus kaip opią problemą. Kartu daugiau nei 40 proc. gyventojų mano, kad miškai saugomose teritorijose iš viso nėra kertami, o dar penktadalis – kad kertami nedaug. Taigi, dabartinė miškų politika, kai net ir saugomose teritorijose 60 proc. miškų yra naudojami ūkiniais tikslais medienai gauti – gyventojams yra nežinoma ir nesuprantama.“

L. Paškevičiūtei antrina doc. dr. Ričardas Skorupskas: „Tai, kokias įsivaizduojamas kirtimo apimtis saugomose teritorijose įvardina visuomenė, labiau atspindi ne esamą, o siektiną miškų ūkinio naudojimo situaciją, t. y. kokia maksimali saugomų teritorijų miškų naudojimo apimtis galėtų būti neprarandant ekologinio ir rekreacinio potencialo.“

Pasak L. Paškevičiūtės, šios apklausos rezultatai itin svarbūs dabar, kai Seimui svarstyti rengiamasi pateikti naują Miškų įstatymo projektą. „Iš apklausos rezultatų matome, kad gyventojų nuomonė, kaip turėtų būti tvarkomi miškai, yra visiškai priešinga Aplinkos ministerijos parengtam Miškų įstatymo projektui. Gyventojai aiškiai pasisako už didesnę miškų apsaugą, net ir nežinodami, kad miškai kertami daug plačiau, nei jie įsivaizduoja. Pavyzdžiui, 75 proc. pasisako, kad valstybiniuose miškuose turi būti didinamas gamtai saugoti skirtas miškų plotas, net jei mažėtų iš miškų gaunamos biudžeto pajamos. Tad ką gyventojai pasakytų politikams, jei jiems būtų pateikta visa informacija apie dabartinį miškų eksploatavimą?“, – klausia L. Paškevičiūtė.

Pasak L. Paškevičiūtės, šiuo metu net 85 proc. Lietuvos miškų yra priskirti ūkinio prioriteto grupėms (IV ir III grupės miškai, neįskaitant juose esančių Natura 2000 saugomų buveinių ploto) ir yra tvarkomi turint tikslą užauginti ir nukirsti medieną, o kitos miško funkcijos menkai saugomos. Naujasis Miškų įstatymo projektas ūkinio prioriteto miškų plotus numato sumažinti tik 3 procentais, taigi, iš esmės nekeičia ūkiniais tikslais kertamų ir saugomų miškų proporcijų nei šalies mastu, nei saugomų teritorijų ar valstybiniuose miškuose. Didžioji dalis apklausos dalyvių mano, kad ir dabar ūkinio prioriteto miškų yra gerokai mažiau.

Apklausa atskleidžia, kad gyventojams svarbesnės būtent nemedieninės miško vertės. Pusė respondentų nurodė, kad miškas jiems reiškia biologinę įvairovę. Tarp dažniausių atsakymų į klausimą „Ką jums reiškia miškas” yra tokie pasirinkimai kaip miško teikiamos gėrybės: grybai ir uogos, miško nauda švelninant klimato kaitą ir kiti su rekreacija ir aplinkos apsauga susiję atsakymai.

Apklausos rezultatai yra dar vienas priminimas politikos formuotojams, kad visuomenė turi aiškius lūkesčius dėl didesnės miškų apsaugos, o dabartinė miškų politika yra smarkiai nuo šių lūkesčių nutolusi.

Plačiau apie apklausą: https://www.akoalicija.lt/veikla/2025-06-17-apklausa-dėl-miškų