Spaudos centras
Spaudos centras
Seime vykusioje diskusijoje pabrėžta, kad nevyriausybinės organizacijos (NVO) gali piktnaudžiauti savo statusu ir daryti įtaką politikams. NVO nebūtina detaliai atskleisti savo interesų, o taip pat kyla klausimų dėl skaidraus ES lėšų panaudojimo.
Seimo Europos reikalų komiteto inicijuotoje diskusijoje politikai, lobistai, valstybės institucijų, NVO ir verslo bendruomenės atstovai gilinosi į NVO finansavimo ir veiklos skaidrumo iššūkius.
Svarbiu diskusijos akcentu tapo nauja Europos audito rūmų (EAR) ataskaita apie NVO finansavimo skaidrumą. 2021–2023 m. laikotarpiu iš ES biudžeto NVO veiklai finansuoti buvo skirta 7,4 mlrd. eurų. Ataskaitoje akcentuota, kad NVO skiriamas ES finansavimas yra pernelyg neskaidrus – neaišku, kokiems tikslams lėšos skiriamos ir kaip jos panaudojamos.
„Nėra patikimos informacijos apie NVO finansavimą, o silpnoji vieta yra informacijos atskleidimas. Realybė yra tokia, kad daugiau nei 90 proc., o tai yra 70 tūkst. subjektų, kurie yra įrašyti ES apskaitos sistemą, apskritai nebuvo klasifikuojami kaip NVO. Tai nebuvo privaloma nurodyti ir deklaruoti“, – audito rezultatus komentavo EAR narė Laima Andrikienė.
EAR ataskaitoje taip pat pabrėžta, kad NVO nepilnai atskleidžia savo interesus – neaišku, kada NVO vykdo lobistinę veiklą, o kada gina visuomenės interesą. Neretai NVO turi komercinių interesų, o taip pat neramina kai kurių NVO sąsajos su valdžios insitucijomis.
Kaip išvengti pilkosios zonos?
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pirmininkas Gediminas Sakalauskas akcentavo, kad Lietuvos NVO gali daryti įtaką teisėkūroje turėdamos įtakdario statusą. Skirtingai nuo lobistų, kurie atstovauja užsakovų interesus, įtakdariai teisėkūroje siekia viešosios naudos. Tačiau realybėje ne visada paprasta atskirti, kur yra viešojo intereso atstovavimas, o kur – tikrasis lobizmas.
„Registruoti lobistai ir įtakdariai – ypač viešosios naudos NVO – yra skaidrumo ir atsakomybės pavyzdys teisėkūros procese. Tuo tarpu kiti asmenys dažnai veikia pilkojoje zonoje, kur trūksta skaidrumo ir atsakomybės“, – pažymėjo G. Sakalauskas.
Lietuvos lobistų asociacijos prezidentas Šarūnas Frolenko pabrėžė, kad lobistams ir NVO turi būti taikomi vienodi skaidrumo standartai. Dabar lobistai privalo aiškiai prisistatyti politikams, įvardinti konkrečius norimus teisės aktų pakeitimus, pateikti argumentaciją, deklaruoti lobistinę veiklą skaidrumo registre, nurodant užsakovą ir galutinius naudos gavėjus. Tačiau šie griežti standartai galioja tik verslui, kai kitos įtaką darančios organizacijos jų išvengia.
„Kai ateina trijų draugų klubas su pavadinime užkoduota idėja, ar yra aišku, kas tą organizaciją finansuoja, remia ir palaiko? Po žodžiu „NVO“ dažnai slepiasi ne NVO. Dažnai už organizacijos „Už kažko ateitį“ slepiasi visai ne ta graži ateitis, o koks nors smulkiaburžuazinis interesas“, – diskusijoje Seime teigė Lietuvos lobistų asociacijos prezidentas.
Reikalauja vienodų žaidimo taisyklių
Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė pažymėjo, kad NVO sektorius turi būti skaidrus, o NVO vykdoma advokacijos veikla yra reikalinga, siekiant apginti viešąjį interesą.
„Lobizmas ir advokacija skiriasi vienu aspektu – jei norime kokybiško dialogo, reikia skirtingų sričių atstovų. Deja, verslas turi lėšų mokėti ir tuos atstovus įgalinti bei įdarbinti, kai dažnai pilietinė visuomenė to neturi“, – sakė L. Paškevičiūtė. Pasak aplinkosaugininkės, norint apginti viešąjį interesą reikia lėšų, todėl ES finansavimas NVO yra svarbus.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos vadovas Martynas Nagevičius teigė, kad kalbant apie skaidrumą, tarp lobistų ir NVO žaidimo taisyklės turi būti visiškai vienodos. Dabar verslui yra pagunda ne samdyti registruotą lobistą, bet remti NVO, kuri turi geresnį įvaizdį ir jai netaikomi griežti veiklos deklaravimo standartai.
„Kita problema yra valstybiniai interesai. Lietuvoje veikia daug NVO, kurios kovoja prieš hidroenergetiką, vėjo energetiką, atsinaujinančius degalus. Tačiau alternatyva tam – importuojamas iškastinis kuras. Ar viskas tvarkoje, žvelgiant į šią situaciją per valstybės saugumo spektrą“, – kėlė klausimą M. Nagevičius.