Spaudos centras
Spaudos centras
Artėjant šildymo sezonui pastatų energinis efektyvumas vėl tampa opiu klausimu – šildymo sąnaudos vis dar priklauso ne tik nuo gyventojų įpročių, bet ir nuo gyvenamojo namo būklės. Šiuo atžvilgiu itin opus senų daugiabučių renovacijos klausimas. Pasak ekspertų, nors renovacijos rezultatai Lietuvoje nėra itin džiuginantys, vis dėlto judama teigiama linkme – tam įtakos turės ir šiemet Europos Parlamento priimta nauja direktyva.
Birželį Europos Parlamentas patvirtino naują energinio efektyvumo direktyvos variantą, kuriuo siekiama kryptingai didinti pastatų energetinį efektyvumą ir skatinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą. Reikalingi pokyčiai atliepia neigiamą pastatų poveikį aplinkai, mat statistiškai šiuo metu pastatams tenka 40 proc. visos Europos Sąjungos (ES) suvartojamos energijos ir 36 proc. išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio. Naujausioje energinio efektyvumo direktyvoje numatoma, kad ES valstybės iki 2030 m. turės renovuoti bent 16 proc., o iki 2033 m. – 26 proc. mažiausio energinio naudingumo pastatų.
„Vesta Consulting“ Pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertės Ugnės Didžiariekytės teigimu, ši direktyva reikšminga visiems – tiek privačių namų, tiek ir daugiabučių – gyventojams.
„Energinio efektyvumo direktyvoje išskiriamos dvi pagrindinės kryptys – energinis efektyvumas ir atsinaujinančių išteklių diegimas. Pastaraisiais metais stebime sparčiai augantį saulės elektrinių populiarumą, šį progresą skatina ir valstybės subsidijos. Tačiau pastatų renovacija kelia daugiau iššūkių, tad pasiekti ES keliamus tikslus bus sudėtingiau. Jei nauji pastatai jau dabar yra griežtai reglamentuojami, senesnių pastatų renovacija išlieka didžiule problema tiek Lietuvoje, tiek ir visos ES mastu“, – sako ji.
Lemiamas veiksnys – ne statybos metai
Šiuo metu renovacijos projektai vertinami pagal energinio naudingumo klases. Svarstant apie renovacijos būtinybę, esminiu kintamuoju tampa pastato energinio naudingumo klasė. VILNIUS TECH tvarumo programų koordinatorės dr. Rūtos Mikučionienės teigimu, visi esami ES mastu taikomi reikalavimai formuojami būtent pagal šią skalę.
„Energijos naudingumo klasės sertifikavimo reikalavimai Lietuvoje įsigaliojo 2006 m., o pastatai, kurių statybos leidimai išduoti po šios datos, buvo vertinami kaip C klasės. Nuo 2014 m. nauji pastatai turėjo būti ne žemesnės nei B klasės – toks reikalavimas taikomas ir šiuo metu renovuojamiems pastatams. Dėl šios priežasties net ir C klasės (pastatyti po 2006 m.) pastatai gali būti prastesni, nei renovuoti B klasės pastatai. Be to, finansavimas skatina kurti vis efektyvesnius projektus, tad dauguma viešosios paskirties pastatų renovacijos projektų yra projektuojami A arba aukštesnei energinio naudingumo klasei“, – pastebi ji.
Jos teigimu, didėja atskirtis tarp esamų ir naujai statomų pastatų, pastatai natūraliai dėvisi ir energinio efektyvumo reikalavimai per paskutinius 10 metų nuolat didėjo, todėl pastatų renovacija turėtų būti atliekama kas 20-25 metus. Žvelgiant į 2030 m., visi pastatai, pastatyti iki 2005 m., privalės būti renovuojami siekiant užtikrinti tvarumą ir sumažinti energijos sąnaudas.
Planuojamų renovacijos apimčių pasiekti nepavyksta
Remiantis 2024 m. duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra 3957 renovuoti daugiabučiai, tai sudaro vos 13,4 proc. visų šalies daugiabučių. Bendroje statistikoje šalies mastu pirmauja Birštono savivaldybė (63 proc. renovuotų daugiabučių), tačiau bendras progresas nėra pakankamas, kad būtų pasiekti ambicingi ES tikslai.
Viena iš renovacijos prastų rezultatų priežasčių – susitarimo trūkumas bendruomenėse, atkreipia dėmesį R. Mikučionienė. „Kalbant apie daugiabučius, tam, kad įvyktų renovacija, didžioji dalis savininkų turi priimti vieną sprendimą. Dažnais atvejais nemaža dalis namo gyventojų tikrai nori renovacijos ir mato jos naudas, tačiau yra tokių, kurie yra kategoriškai prieš arba yra neapsisprendę, nuomojantys savo butus ar išvykę. Kartais pritrūksta tik vieno balso, kad būtų galima įgyvendinti renovacijos projektą“, – pastebi VILNIUS TECH tvarumo programų koordinatorė.
Energijos sutaupymas yra tik vienas – ir dažnu atveju tikrai ne didžiausias – renovacijos pliusas. U. Didžiariekytė pabrėžia tokius privalumus, kaip padidėjusi turto vertė, estetika ir komfortas – ypač šaltuoju metų laiku.
„Įprastai pastato renovacijos metu rūpinamasi jo apšiltinimu ir šalčio tiltų sumažinimu – stiklinami balkonai, atnaujinami langai, apšiltinamos sienos, keičiami vamzdynai. Tačiau renovacija nebūtinai turi vykti tik išoriškai ar atnaujinant pagrindinius mazgus – gyventojai taip pat turėtų būti suinteresuoti rinktis elektros energiją taupantį apšvietimą, buities prietaisus ir pan.“, – sako „Vesta Consulting“ atstovė.
Ekspertai pažymi ir saugumo aspektą, mat nemaža dalis senos statybos daugiabučių kelia pavojų praeiviams ir patiems jų gyventojams dėl trupančių išorės apdailos elementų, griūvančių balkonų ir pan.
Kita vertus, privačių namų savininkai renovacijos klausimu nusiteikę daug optimistiškiau. R. Mikučionienė labiausiai akcentuoja skirtingą namų ir būtų savininkų požiūrį į nekilnojamą turtą. „Nuosavus namus turintys žmonės supranta, kad tai yra jų turtas reikia į jį investuoti, kad namai būtų geresni, šiltesni, patrauklesni ir pan. Be to, čia savininkas turi daugiau įtakos pačiam renovacijos procesui, o daugiabučių gyventojus dar papildomai neramina ir kartas nuo karto žiniasklaidoje garsiai nuskambančios nesėkmės istorijos. Dabar jau turime renovuotų A++ klasės daugiabučių namų kuriais tikrai galime pasidžiaugti, bet apie juos žiniasklaidoje tikrai kalbama rečiau“, – pažymi ji.
