Apie vieną iš sunkiausių virusinių infekcinių ligų – erkinį encefalitą – visuomenėje kalbama dažnai ir daug, o poreikis tai daryti neblėsta, kadangi sergamumas Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje. Pavojus užsikrėsti šia liga išlieka beveik visus metus, o didžiausią piką sergamumas pasiekia, kai šiltuoju metų laiku žmonės renkasi laisvalaikį leisti gamtoje, kur gausu ligą platinančių erkių. Vis dėlto, svarbu nepamiršti, kad išvengti erkinio encefalito ir jo sukeliamų sveikatos problemų galima laiku pasiskiepijus. Plačiau apie šią ligą ir vakcinacijos svarbą pasakoja Vilniaus „InMedica“ klinikos šeimos gydytojas Jevgenij Kurovskij.
„Erkinis encefalitas – erkinio encefalito viruso sukeliama infekcinė liga, kuri pažeidžia galvos smegenis ir jų dangalus bei periferinius nervus“, – pažymi šeimos gydytojas.
Pagrindinės šios infekcijos pernešėjos ir platintojos yra erkės, tačiau užsikrėsti ja, tiesa, kur kas retesniais atvejais, galima ir kitu būdu, pavyzdžiui, vartojant nevirintą ir nepasterizuotą ožkų, avių ar karvių pieną ar jo produktus.
Platus liekamųjų reiškinių spektras
Užsikrėtus erkiniu encefalitu pirmuosius ligos simptomus žmogus dažniausiai pajaučia praėjus 1–2 sav. nuo erkės įsisiurbimo. Šiuo laikotarpiu gali pasireikšti į gripą panašūs ligos požymiai, tokie kaip karščiavimas, raumenų bei galvos skausmas, nuovargis ar bendras silpnumas.
Maždaug 20–30 proc. užsikrėtusių asmenų gali susidurti ir su antrąja ligos banga, kuriai būdingi įvairūs centrinės nervų sistemos pažeidimo simptomai: pykinimas, vėmimas, febrilus karščiavimas (38–39°C), galvos skausmas ar svaigimas bei sąmonės sutrikimas.
„Ši liga pavojinga tuo, kad sukelia ilgalaikius nervų sistemos sutrikimus, galinčius nulemti paralyžių, pusiausvyros, mąstymo, klausos ar dėmesio sutrikimus, netgi psichologines problemas“, – atkreipia dėmesį šeimos gydytojas.
Gali būti skiepijami ir vaikai
J. Kurovskij pabrėžia, kad kadangi Lietuvoje sergamumas erkiniu encefalitu yra vienas didžiausių Europoje, o specifinio gydymo nuo šios ligos nėra, veiksmingiausia profilaktikos priemonė yra vakcina.
Svarbu pažymėti, kad erkiniu encefalitu dažniau ir sudėtingiau serga vyresni asmenys, o šia liga persirgusiems vaikams liekamieji reiškiniai pasireiškia labai retai. Visgi, norint išvengti rizikos, verta prisiminti, jog skiepijami gali būti mažamečiai.
„Yra dviejų tipų erkinio encefalito vakcinos. Pirmoji vakcina – skirta suaugusiems, tačiau yra ir vakcina, pritaikyta vaikams, kuria galima pradėti skiepytis nuo vienerių metų amžiaus“, – pasakoja šeimos gydytojas.
Vakcinos nuo šios virusinės infekcijos yra itin imunogeniškos ir geba sukelti stiprų imuninį atsaką. Net 97 proc. paskiepytų suaugusių asmenų po antros vakcinos dozės įgyja reikiamą apsauginių antikūnų titrą. Vaikų nuo 6 iki 16 metų grupėje apsauginių antikūnų po antros vakcinos dozės atsiranda 98,5 proc., o 1–6 metų grupėje – net 100 proc.
Tinkamiausias metas skiepytis – ankstyvas pavasaris
Lietuvoje erkinio encefalito atvejai registruojami nuo balandžio iki gruodžio, o didžiausias sergamumas – nuo rugpjūčio iki rugsėjo.
Nuo šios virusinės infekcijos reikalingas imunitetas susiformuoja praėjus dviem savaitėms nuo to laiko, kai buvo suleista antroji vakcinos dozė ir išlieka trejus metus. Nors skiepytis nuo erkinio encefalito galima bet kuriuo metų laiku, verta atkreipti dėmesį, kad tai padaryti itin naudinga ankstyvą pavasarį, kol erkių aktyvumo sezonas yra dar neprasidėjęs, o tikimybė užsikrėsti – mažiausia.
„Yra dvi vakcinavimo schemos. Pirmoji – įprasta, kai dvi vakcinos dozės atliekamos praėjus vieno mėnesio pertraukai, tačiau yra galimybė pasirinkti pagreitintą schemą, kai yra skiepijama su 14 dienų pertrauka. Svarbu pažymėti, kad siekiant išlaikyti ilgalaikį imunitetą nuo šios ligos yra būtina revakcinacija“, – pažymi J. Kurovskij.
Be to, jeigu po pirmos skiepo dozės skiepijimo procesas nutrūko, vakcinacijos procesas turi būti pradėta iš naujo, kadangi nepilnai susiformavęs imunitetas nuo erkinio encefalito neapsaugo.
