Spaudos centras
Spaudos centras
Užsieniečių integracija yra dvipusis procesas: tam reikia ir pačių užsieniečių pastangų, ir visuomenės atvirumo. Vilniuje šiuo metu gyvena apie 75 tūkst. užsieniečių ir jų kiekvienais metais daugėja, tačiau tik nedidelė atvykusių dalis aktyviai įsitraukia į miesto politinį ir pilietinį gyvenimą. Kodėl taip yra ir kaip situaciją galima pagerinti?
Šiuo klausimu „International House Vilnius“ kviečia vilniečius diskutuoti festivalyje „Būtent!“, kuris vyks šių metų rugpjūčio 29-30 d. Bernardinų sode, Vilniuje.
Kas devintas vilnietis yra užsienietis
Pirmiausia, svarbu suprasti, ką vadiname užsieniečiais. „International House Vilnius“ mes užsieniečiais dažniausiai laikome asmenis, neturinčius Lietuvos pilietybės – nesvarbu, ar jie atvyko iš Europos Sąjungos (ES), ar iš trečiųjų šalių. Tačiau pastebime, kad šios sąvokos ribos tampa vis labiau neaiškios, nes nemažai užsieniečių jau ilgą laiką gyvena Lietuvoje, kalba lietuviškai ir aktyviai prisideda prie miesto gyvenimo.
Maždaug kas devintas vilnietis yra užsienietis. Absoliuti dauguma jų į Vilnių atvyksta mokytis arba dirbti. Yra ir tokių užsieniečių, kurie yra susituokę su Lietuvos piliečiais, todėl jų statusas jau kitoks. Be to, Lietuvoje pasilikę gyventi užsieniečiai ne tik prisideda prie ekonomikos augimo, bet ir atsineša į miestą naujus, globalius požiūrius, skatina kūrybiškumą ir tarpkultūrinį dialogą. Tokia įvairovė praturtina Vilniaus miestą ir skatina jo atvirumą.
Nepriklausomai nuo atvykimo priežasties, užsieniečių įsitraukimą į miesto politinį ir visuomeninį gyvenimą dažnai apsunkina ne tik formalūs apribojimai, bet ir informacijos stoka ar aiškių pavyzdžių, kaip aktyviai dalyvauti bendruomenės veikloje, trūkumas.
Kodėl užsieniečiai neaktyvūs miesto politikoje?
Politinės teisės užsieniečiams Lietuvoje priklauso nuo jų migracijos statuso. Dalyvauti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose gali tie, kurie turi teisę nuolat gyventi Lietuvoje (tai gali būti ES piliečiai ar kiti asmenys), jei jų gyvenamoji vieta yra deklaruota Lietuvoje ne vėliau kaip prieš 60 dienų iki rinkimų dienos. Užsieniečiai, turintys tik laikiną leidimą gyventi, paprastai neturi teisės nei balsuoti, nei kandidatuoti savivaldybių rinkimuosse.
Teisinėje bazėje nėra skirtumo tarp ES ir trečiųjų šalių piliečių teisių balsuoti, tačiau praktikoje ES piliečiai greičiau gauna nuolatinio gyventojo statusą, nes jų migracijos procesas paprastesnis. Gavę nuolatinį leidimą gyventi, užsieniečiai gali ne tik balsuoti, bet ir kandidatuoti į savivaldybių tarybas. Toks atvejis Vilniuje jau buvo, tačiau išlieka kaip labai retas pavyzdys.
Užsieniečių pilietinis aktyvumas neturėtų būti suvokiamas vien tik balsavimo teisės prasme. Jie gali reikšti savo nuomonę, dalyvauti protestuose, teikti rekomendacijas miesto valdžiai ir taip aktyviai prisidėti prie miesto kūrimo. Tarkim, jeigu susiburtų iniciatyvinė užsieniečių grupė ir pateiktų rekomendacijas „International House Vilnius“, sakydami: „turime dešimties punktų sąrašą, kaip galima pagerinti užsieniečių integraciją mieste“ – tai nebūtų politiškai reglamentuota ar draudžiama. Tai – viešas kreipimasis, rekomendacija.
Nors užsieniečių iniciatyva Vilniaus pilietiniame gyvenime itin praverstų, pastebime, kad tokio aktyvaus dalyvavimo vis dar trūksta. Priežastys – informacijos ir diskusijų apie užsieniečių galimybes stoka. Tokios viešos iniciatyvos kaip diskusijų festivalis „Būtent!“ gali tapti puikia platforma, padedančia tiek iš užsienio atvykusiems vilniečiams, tiek vietos gyventojams geriau suprasti, kaip aktyviai įsitraukti į miesto politinį gyvenimą ir prisidėti prie jo formavimo.
Užsieniečių integracijai reikalingas lietuvių atvirumas
Pagal apklausas matome, kad labiausiai atvykėliams iš užsienio rūpi du aspektai – integracija ir atvirumas. Užsieniečiai jaučia, kad miesto gyventojų atvirumas priimti į Lietuvą atvykusius nėra labai aukštas, todėl jiems dažnai sunku įsilieti į lietuviškas bendruomenes.
Lietuvių požiūris į užsieniečius taip pat vis dar yra kliūtis: paklausus, šalia ko žmonės nenorėtų gyventi, tarp dažniausiai minimų variantų iki šiol atsiduria konkrečios tautybės, religijos atstovai ar apskritai – užsieniečiai. Tai rodo, kad visuomenėje tebėra gajų išankstinių nuostatų ir baimių, kurios trukdo kurti įtraukesnę aplinką.
Šiuo metu didžiausias integracijos iššūkis – visuomenės tolerancijos trūkumas ir silpnas bendruomeniškumo jausmas. Užsieniečiams sunku tapti pilnaverte bendruomenės dalimi, nes, anot čia atvykusių, lietuviai patys dažnai nežino savo kaimynų ir neturi stiprios bendruomeninės tradicijos. Integracija – tai abipusis procesas, reikalaujantis tiek užsieniečių pastangų, tiek visuomenės atvirumo ir pasirengimo juos priimti.
Todėl kalbant apie tai, ką migrantai turėtų daryti, kad sėkmingai įsilietų į visuomenę, svarbu nepamiršti ir pačios visuomenės atsakomybės kurti integracijai palankias sąlygas. Net lietuvių kalbos mokymasis gali tapti mažiau veiksmingas, jei aplinka nėra pasirengusi atvirai bendrauti su užsieniečiais. Norint iš tiesų atverti miesto duris užsieniečiams, visuomenei svarbu ugdyti didesnį atvirumą, būti pasirengusiai priimti naujus bendruomenės narius, įvertinti jų pastangas bei plėsti savo akiratį.
Kas padeda įsilieti į miesto gyvenimą?
Vienas veiksmingiausių integracijos skatinimo būdų yra „vieno langelio“ principas – paslauga, kai vienoje vietoje užsieniečiai gali gauti visą svarbiausią informaciją iš skirtingų institucijų. Sostinėje jau ketvirtus metus veikia „Go Vilnius“ užsieniečių relokacijos ir integracijos centras „International House Vilnius“ – čia užsieniečiai gali gauti informaciją iš institucijų kaip „Migracijos departamentas“, „Užimtumo tarnyba“, „VMI“, „Sodra“, „Inovacijų Agentūra“. Šis modelis ne tik taupo laiką, bet ir efektyviai sprendžia kompleksinius klausimus, su kuriais susiduria atvykėliai.
Kitų Europos miestų patirtis rodo, kad svarbiausia yra praktinės integracijos iniciatyvos, bendri renginiai ir viešos diskusijos apie užsieniečių politines bei pilietines teises. Vilnius jau žengia šiuo keliu – reguliariai organizuojami renginiai, tokie kaip „Vilnius is my city“, kurie suartina skirtingas kultūras ir skatina užsieniečių įsitraukimą.
Kviečia diskutuoti festivalyje „Būtent!“
Kad Vilnius taptų dar atviresnis tarptautinei bendruomenei, būtina imtis aktyvių veiksmų – užtikrinti aiškią informaciją užsieniečiams, stiprinti jų matomumą miesto gyvenime, skatinti atvirumą ir daugiau kalbėti apie integracijos, taip pat ir politinės, svarbą. Juk tik mieste, kuriame visi jaučiasi pilnaverčiais gyventojais, gera gyventi visiems.
„International House Vilnius“ kviečia vilniečius ir miesto svečius prisijungti prie šio svarbaus pokalbio diskusijų festivalyje „Būtent!“, kuris vyks rugpjūčio 29-30 d. Bernardinų sode. Festivalio metu „International House Vilnius“ rengs daugiau nei 7 diskusijas, skirtas integracijos, bendruomeniškumo ir įtraukties temoms.