Spaudos centras
Spaudos centras
Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko generalinė direktorė ir valdybos pirmininkė
Prasidėjus brandoms egzaminams tūkstančiai jaunų žmonių atsiduria ties svarbiu gyvenimo slenksčiu – ką daryti toliau? Atsakymas prasideda nuo nelengvo, bet labai svarbaus sprendimo – kokią profesiją pasirinkti ir kur ją studijuoti. Dėl šio sprendimo sudėtingumo pastebima, kad Lietuvoje po pirmo kurso studijas nutraukia vidutiniškai net15–16 proc. jaunuolių – tai daugiau nei ES vidurkis. Šių dienų absolventai susiduria su iššūkiu – jie turi rinktis ne tik profesiją, bet ir gebėti prisitaikyti prie rinkos poreikių, kuriuos formuoja technologijos, globali konkurencija ir kintančios vertybės. Tad ko svarbu nepamiršti, renkantis savo kelią?
Tradicinis karjeros modelis nyksta
Šiandien tradicinės karjeros kelio modelis – pasirinkti specialybę, įsidarbinti ir kilti karjeros laiptais vienoje įmonėje ar srityje – tampa vis retesnis. „Eurostat“ duomenimis, net 58 proc. jaunimo (20–34 m.) per penkerius metus po studijų bent kartą keičia darbdavį. Tad idėja visą gyvenimą dirbti toje pačioje pozicijoje ar net profesijoje vis labiau tolsta nuo šiandienos darbo rinkos realijų.
Šias tendencijas lemia kitokia jaunų žmonių, ypač Z kartos, pasaulėžiūra bei sparti rinkos transformacija, kurią dar labiau pagreitino pandemija. Tapo įprasta dirbti nuotoliniu būdu, prekes ir paslaugas užsakinėti internetu, o kasdienybėje ir darbe vis daugiau sprendimų perima dirbtinis intelektas.
Technologijos ir gebėjimas prisitaikyti formuoja darbo ateitį
Dirbtinis intelektas – vienas stipriausių šių dienų pokyčių variklių, kurio plitimo tempas jau lenkia net išmaniųjų telefonų įsitvirtinimą. DI keičia mūsų darbo ir gyvenimo būdą – didina produktyvumą, automatizuoja kasdienes užduotis ir kuria naujas profesijas.
Nenuostabu, kad tai gali kelti nerimą ir klausimą – ar dirbtinis intelektas ateityje iš mūsų atims darbus? Jis pakeis darbo rinką, tačiau pranašumą turės tie, kurie jį mato ne kaip grėsmę, o kaip galimybę kurti ir dirbti efektyviau.
Pasaulio ekonomikos forumo 2025 m. ataskaitoje prognozuojama, kad iki 2030 m. vidutiniškai du penktadaliai (39 proc.) darbuotų turimų įgūdžių taps nebeaktualūs ir turės būti pakeisti.Nuolatinis mokymasis (angl. Life learning), kuris kadaise buvo tik skambi frazė, taps būtinybe. Nesvarbu, ar tai būtų studijos universitete, nuotoliniai mokymai, praktika įmonėse ar tiesiog savarankiškas domėjimasis – gebėjimas prisitaikyti ir nuolat įgyti naujų žinių taps svarbiausia vertybe nuolat besikeičiančioje darbo rinkoje.
Praktika – žingsnis į savęs pažinimą
„Kaip žinoti, ką noriu veikti?“ – tai vienas dažniausiai girdimų klausimų iš jaunų žmonių, kurio atsakymas dažnai ateina per patirtį. Remiantis paskutiniais „Eurobarometro“ duomenimis, net 68 proc. Europos jaunuolių atlikusių praktiką, įsidarbina iškart po jos. Tai rodo, kad praktinė patirtis ne tik padeda apsispręsti dėl krypties, bet ir padidina tikimybę sėkmingai įsilieti į darbo rinką.
Lietuvoje jauni žmonės taip pat turi vis daugiau galimybių įgyti praktinių įgūdžių – tiek per Lietuvoje veikiančių aukštųjų mokyklų organizuojamas stažuotes, tiek per tarptautines programas. Be akademinių programų, praktiką aktyviai siūlo ir verslas. Pavyzdžiui, mūsų „Citadele” banko apmokamos praktikos programa „ELEVATE“ leidžia absolventams ir studentams ne tik įgyti darbo patirties, bet ir iš vidaus pažinti finansų, ekonomikos ir IT sritis.
Praktika nėra tik eilutė gyvenimo aprašyme. Tai galimybė išbandyti save, suprasti, kas iš tiesų įdomu, ir atrasti, kokiu keliu norisi eiti toliau.
Drąsa mąstyti kitaip – sėkmės pagrindas šiandienos pasaulyje
Jei galėčiau absolventams duoti tik vieną patarimą, jis būtų paprastas – nelaukite, kol jausitės pasiruošę. Būdama vos 22 metų, vadovavau komandai, kurios visi nariai buvo vyresni ir labiau patyrę už mane. Prisimenu, kaip abejojau, ar būsiu vertinama rimtai, ar pavyks vadovauti vyresniems už save komandos nariams?
Abejonių metu atramą man suteikė mano vertybės, kurios ir šiandien formuoja mano karjeros kelią. Tai pagarba, atviras bendravimas, nuolatinis tobulėjimas ir tikėjimas, kad lyderystė – tai ne kontrolė, o kitų augimo skatinimas. Kiekvieno kelias gali būti visai kitoks – ir tai puiku. Svarbiausia, kad jis atspindėtų asmenines vertybes ir svajones. Pasitikėjimas savimi atsiranda ne tada, kai turime visus atsakymus, o kai ryžtamės žengti kitą žingsnį, net jei nežinome, kur jis nuves.
Kartais būtent netikėtas posūkis – neplanuota praktika ar iš pradžių nepraktiškomis atrodžiusios studijos, atveria plačiausias duris. Todėl šiandien itin svarbu skatinti jaunimą ne rinktis saugiausią kelią, o ugdyti pasitikėjimą savimi, išlikti lankstiems ir priimti kiekvieną iššūkį kaip vertingą kelionės dalį.
Visiems absolventams, žengiantiems į neapibrėžtą, greitai besikeičiantį pasaulį – jūsų ateities nenulems pirmasis darbas. Ją formuos jūsų gebėjimas nuolat mokytis, pasitikėti savo vidiniu kompasu ir niekada nenuvertinti savo sprendimų galios.