Lietuvos užsienio prekyba yra dvigubai aktyvesnė nei Latvijos ar Estijos

Autorius: Raul Eamets, banko „Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas
Lietuvoje kovo mėnesį, palyginti su vasario mėnesiu, eksportas išaugo 14 proc., o importas – 13 proc. Per metus eksportas šalyje padidėjo 6 proc., o importas – 17 proc. Daugiausia prie eksporto augimo prisidėjo mineralinės alyvos, transporto priemonės ir farmacijos produktai. Importo augimą lėmė mineralinis kuras, įvairi technika bei transporto priemonės.

Pagrindinės Lietuvos eksporto partnerės yra Latvija, Lenkija ir Vokietija. Pagal importą pirmoje vietoje yra Lenkija, po jos – Vokietija ir Latvija.

Panašūs augimo rodikliai buvo stebimi ir kaimyninėse šalyse – Estijoje ir Latvijoje. Estijoje kovo mėn. eksportas padidėjo 17 proc., o importas – 13 proc.. Latvijoje ir eksportas, ir importas augo 8,1 proc.. Kovo mėn. svarbiausi Estijos eksporto produktai buvo elektros įranga, mediena ir medienos gaminiai bei maisto pramonės produktai. Latvijos eksporto struktūra buvo panaši, tačiau, be medienos gaminių ir elektros įrangos, eksportuota ir mineralinių alyvų. Latvija importavo transporto priemones, mineralines alyvas ir elektros įrangą, o Estija – mineralinius produktus, žemės ūkio produkciją ir chemijos pramonės žaliavas.

Kai prekių grupės dominuoja ir eksporto, ir importo eilutėse, tai dažnai rodo reeksportą – prekių pirkimą iš pigesnių šalių ir jų pardavimą brangesnėms rinkoms.

Didžiausios Estijos prekybos partnerės eksporto srityje buvo Suomija, Latvija ir Švedija, importo srityje – Latvija, Vokietija ir Suomija. Latvijos pagrindinės eksporto partnerės buvo Lietuva, Estija ir Vokietija, o importo – Lietuva, Vokietija ir Lenkija.

Kaip matyti iš šio šalių sąrašo, visos jos yra glaudžiai tarpusavyje susijusios ir visos turi svarbių užsienio prekybos ryšių su Vokietija. Net jei Vokietija nėra pagrindinė partnerė (kaip Latvijoje ir Estijoje), ji yra svarbiausia prekybos partnerė tokioms šalims kaip Lenkija, Suomija ir Švedija. Vokietija yra didžiausia ES eksportuotoja – jai tenka apie 33 proc. viso ES eksporto. Todėl yra pagrindo nerimauti dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo veiksmų, nes jei po 90 dienų ES bus įvesti didesni muitai, Vokietija neabejotinai nukentės.

Lietuvos prekybos apimtys yra beveik dvigubai didesnės nei kaimyninių Latvijos ir Estijos. Visų trijų šalių prekybos balansas yra neigiamas, bet Lietuvos deficitas yra didžiausias. Per trijų mėnesių laikotarpį Latvijoje prekybos deficitas buvo mažiausias.

Kaip jau minėta, reeksportas Baltijos šalyse yra paplitęs gan smarkiai. Žvelgiant į Lietuvos duomenis, 2025 m. pirmus tris mėnesius lietuviškos kilmės prekės sudarė 70 proc. viso eksporto. Metais anksčiau šis rodiklis buvo 66 proc. Tai taip pat didžiausias rodiklis tarp Baltijos šalių – Estijoje 2025 m. pirmąjį ketvirtį estiškos kilmės prekės sudarė 65 proc. viso eksporto. Palyginamų Latvijos duomenų nepavyko rasti, tačiau bent jau 2024 m. latviškos kilmės prekės sudarė 47 proc. eksporto į ES, o tai savo ruožtu sudarė 74 proc. viso Latvijos eksporto.