Spaudos centras
Spaudos centras
Komentuoja Mantas Zakarka, Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacijos (LAGGIA) vadovas, lobistas
Naujoji Seimo koalicija sutarė rudens sesijoje svarstyti metams atidėti akcizų kurui didinimą, kartu pasigirdo kalbų, kad biudžeto praradimus būtų galima kompensuoti dar labiau papildomai keliant akcizus alkoholiui ir tabako produktams.
Politikams šis žingsnis skamba logiškai, nors nėra pagrįstas skaičiais. Deja, apie tai, kaip mokestine politika ir kitais veiksmais susigrąžinti vežėjus iš Lenkijos, kur lieka kuro akcizo pinigai, o reali tarša tenka Lietuvai, kol kas nekalbama.
Finansų ministerijos duomenimis, per septynis šių metų mėnesius gauta 1 179,5 mln. eurų akcizų pajamų – tai 102,8 mln. eurų (9,5 proc.) daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Įplaukos už kurą augo 67,9 mln. eurų, už tabako produktus – 22,6 mln. eurų, už alkoholinius gėrimus – 13,1 mln. eurų.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad, atidėjus akcizų kurui didinimą, biudžeto praradimai siektų apie 130 mln. eurų. Kaip akcizas tabakui ir alkoholiui gali kompensuoti šią sumą, jeigu papildomų pajamų iš jo surinkimas augo tik 35 mln. eurų – lieka neaišku.
Norint kompensuoti tokius biudžeto praradimus, akcizus alkoholiui ir tabakui reikėtų kelti kelis kartus, tuo pačiu naiviai tikintis, kad pardavimai išliks tokie patys. Tačiau taip būti negali, nes kainų skirtumas tarp kaimyninių valstybių ar interneto platformų, kuriose galima laisvai įsigyti šių produktų kitose šalyse, jau dabar tampa realia paskata kaimyninėse šalyse įsigyti ne tik kurą.
Ženklų atotrūkį tarp alkoholio kainų Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, ypač Lenkijoje, lemia gerokai mažesni mokesčiai. Pavyzdžiui, Lietuvoje akcizas stipriesiems gėrimams siekia 2788 eurų, Latvijoje – 1955 eurus, o Lenkijoje – 1880 eurų už šimtą litrų grynojo etilo alkoholio. Akcizas vynui Lietuvoje sudaro 1990 eurų, Latvijoje – 1218 eurų, Lenkijoje – vos 475 eurus už šimtą litrų grynojo etilo alkoholio. Akcizas alui visose šalyse skiriasi mažiausiai, nors Lietuvoje 1097 eurai už šimtą litrų 1 proc. faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos, tuo tarpu Latvijoje 980 eurų, o Lenkijoje – 595 eurai.
Esant tokiems skirtumams ir dar keliant akcizus didėja rizika, kad Lietuvoje pasikartos 2016-2018 metų estiškasis scenarijus, kai dėl alkoholio kainų Estijoje ir Latvijoje skirtumo vos per metus pirkimai Estijoje sumažėjo beveik 30 proc. Alkoholio estai nenupirko mažiau – tiesiog akcizus sunešė kaimynams latviams. Tai istorinis faktas, o ne tuščios prielaidos.
Akcizo kurui kėlimo padariniai Lietuvoje taip pat akivaizdus įrodymas, kas atsitinka, kai mokesčių politika vykdoma neatsižvelgiant į kaimynines šalis ir aklai siekiant tik fiskalinės naudos.
Alkoholio pirkimų persikėlimas į Lenkiją ar Latviją mums kainuotų milžiniškas sumas. Praradimus patirtų ne tik gynybos fondas, bet ir kitos biudžeto sritys, o tai pačiai 20-ajai Vyriausybei tektų ne didinti, o mažinti tarifus, kad biudžeto pajamos atsigautų ar bent jau nekristų.
Suprantama, kad akcizai nėra tik fiskalinis instrumentas ir dažnai siejami su valstybės siekiu mažinti tam tikrų produktų vartojimą. Tačiau Lietuvoje alkoholio vartojimas stabiliai mažėja jau 10 metų. Tik jokia paslaptis, kad vynas užsakomas autobusiukais iš Italijos, žmonės savo reikmėms ar privačioms šventėms gėrimus dideliais kiekiais perka Lenkijoje bei Latvijoje. Kitaip tariant, žmonės įsigyja tai, ko jiems reikia, tačiau akcizo mokestis ir PVM už jų pirkinius pildo kitų šalių biudžetus.
Vis dar turiu vilties, kad bus ieškoma racionalaus sprendimo, kaip, sumažinus akcizus kurui, susigražinti iš Lenkijos vežėjus, o ne užsispyrus didinti tarifus kitiems apmokestinamiems produktams. Antraip valstybės biudžetui sukursime priešingą rezultatą bei toliau – jau ne tik kuro akcizais – pildysime Lenkijos ir Latvijos biudžeto kišenę.