Mėnuo su naujos kartos kasos aparatais: mitus sklaido reali verslo patirtis

Nuo gegužės 1-osios smulkusis ir vidutinis verslas Lietuvoje įpareigotas naudoti naujos kartos kasos aparatų sistemą – i.EKA. Nors pokytis iš pradžių kėlė nemažai klausimų ir nerimo, praktika parodė, kad įsidiegus sprendimą kasdienė veikla daugeliui verslininkų tapo paprastesnė, aiškesnė ir efektyvesnė. Įmonės vis aktyviau dalijasi teigiamomis patirtimis, o dažniausiai kartojami mitai apie sudėtingumą ar papildomas išlaidas pamažu praranda pagrindą.

Pokyčio pradžią pasitiko su nerimu

Pasak banko „Citadele“ plėtros vadovo Romo Čereškos, balandį verslui trūko aiškios informacijos apie pokyčius, todėl vyravo neapibrėžtumas. Nerimą kėlė ne pati sistema, o nežinomybė – kokius įrenginius rinktis, ar reikės papildomo administravimo.

„Daugelis įmonių jautėsi verčiami keisti įprastą tvarką. Tačiau diegimo pradžia parodė – dauguma nuogąstavimų buvo nepagrįsti“, – sako R. Čereška.

Anot jo, įmonės greitai perprato reikalavimus ir, pasitelkusios technologinius partnerius ar konsultantus, sėkmingai pradėjo naudotis sistema. Daugelį maloniai nustebino jos paprastumas – darbuotojams pakako kelių minučių, kad išmoktų su ja dirbti.

Sprendimus dažnai lemia nusistovėjusi tvarka

Viena dažniausiai keltų abejonių prieš diegiant i.EKA posistemį – ar verslams teks visiškai atnaujinti kasos įrangą ir kiek tai kainuos. Pasak R. Čereškos, galutinis sprendimas priklauso nuo verslo specifikos, veiklos apimties ir technologinio pasirengimo, tačiau daugeliu atvejų galima rasti ekonomiškai efektyvų sprendimą.

„Prieš įsigaliojant naujai tvarkai daugelis verslų svarstė apie įrangos nuomą, manydami, kad tai gali padėti išvengti didesnių pradinių investicijų. Tačiau praktikoje paaiškėjo, kad nauji sprendimai nebuvo tokie brangūs, kaip tikėtasi, o pirkimas daugeliui atrodė paprastesnis ir patikimesnis pasirinkimas. Tačiau, žinoma, įrangos nuoma išlieka tiems, kurie siekia lankstumo ir nori sprendimą pritaikyti pagal sezoniškumą ar besikeičiančias veiklos apimtis“, – pažymi ekspertas.

Jo teigimu, dalis įmonių vis dar tapatina i.EKA su konkrečiu fiziniu įrenginiu – todėl siekia turėti matomą, apčiuopiamą darbo priemonę. Tačiau iš tiesų didžiausia naujosios sistemos vertė glūdi ne aparatinėje dalyje, o skaidresnėje, automatizuotoje duomenų apskaitoje ir perdavime.

„Svarbu suprasti, kad i.EKA nėra tik naujas įrenginys. Tai kompleksinis sprendimų rinkinys, leidžiantis verslui dirbti skaidriau, efektyviau ir su mažesne administracine našta“, – sako R. Čereška.

Ekspertas pažymi, kad i.EKA sistema suteikia papildomų galimybių tiems verslams, kurių veikla yra mobili arba sezoninė. Pasirinkus virtualios fiskalizacijos sprendimus, kasos aparatą galima atstoti mobiliuoju įrenginiu – išmaniuoju telefonu ar planšete. Toks sprendimas, pasak R. Čereškos, ypač praverčia prekyboje lauko renginiuose, mugėse ar kituose kontekstuose, kur svarbus greitas darbas be sudėtingos įrangos diegimo.Sistema palaiko atsiskaitymus tiek grynaisiais pinigais, tiek mokėjimo kortelėmis, todėl gali būti pritaikoma įvairiose verslo situacijose.

Prisideda ir prie šešėlio mažinimo 

„Citadele“ duomenimis, šiuo metu apie pusė banko aptarnaujamų smulkiųjų ir vidutinių įmonių jau naudoja naujos kartos kasos sprendimus. Pasak R. Čereškos, šios įmonės jau spėjo įvertinti naudą – mažesnę administracinę naštą, tikslesnę apskaitą ir sklandesnį darbo organizavimą.

„Pasak verslininkų, ypač naudinga, kad nebereikia pildyti popierinio kasos žurnalo. Mobilūs sprendimai tapo atradimu mažoms parduotuvėms bei keliaujantiems paslaugų teikėjams – jie kompaktiški, greitai įdiegiami ir patogūs kasdieniame darbe“, – komentuoja R. Čereška.

Anot jo, be praktinių privalumų, verslams svarbus ir skaidrumo aspektas. Duomenų perdavimas realiuoju laiku, sumažintas žmogiškųjų klaidų skaičius ir lengvesnė atskaitomybė kuria ilgalaikę vertę.

„Naudojant i.EKA posistemį, visa apskaita vykdoma realiu laiku, duomenys perduodami tiesiogiai Valstybinei mokesčių inspekcijai, todėl sumažėja galimybės manipuliuoti duomenimis ar juos nuslėpti“, – sako R. Čereška. 

Pasak pašnekovo, verslai, kurie jau pritaikė sistemą savo veikloje, šiuo metu jaučiasi tvirčiau. Pastebima, kad jie yra pasirengę būsimiems skaitmenizacijos etapams, geba greičiau reaguoti į pokyčius ir priimti pagrįstus sprendimus, remdamiesi realaus laiko duomenimis